Praėjusią savaitę Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Gegrėnų ir Virkšų kaimuose būta streso: užfiksuota, kad čia privačiose valdose sliūkinėja vilkas (gal ir keli vilkai). Į kiemus ateinantis pilkis žmonių nebijo – teikiasi pasišalinti tik vejamas. Gerai, kad kol kas nesulaukta pranešimų dėl nelaukto svečio daromos žalos, tačiau vien faktas, kad šalia šmirinėja vilkas, kaimų gyventojus verčia gūžtis iš baimės. Gyvūnas elgiasi drąsiai, tarsi žinodamas, kad jo niekas negali liesti – vilkų medžiojimo sezonas aplinkos ministro įsakymu jau baigtas, o ir net jam tebesitęsiant pilkis turėtų apsaugą, nes saugomoje teritorijoje (šiuo atveju Žemaitijos nacionaliniame parke) jų medžioklė yra negalima. „Negi reikia laukti, kol kas nors bus užpultas?“ – nesupranta Gegrėnų ir Virkšų žmonės.
Pirmą kartą vilkas Gegrėnų kaime pastebėtas gruodžio 3 dieną. Jį užfiksavo Rolandui ir Daivai Raudžiams priklausančios fermos teritoriją stebinčios vaizdo kameros.
D. Raudienė vėliau papasakojo, kad nelauktas svečias šalia ūkinio pastato pasirodė apie dešimtą valandą ryto. Slampinėdamas po kiemą žvėris palengva patraukė tiesiai link pravirų fermos durų ir įėjo į vidų. Netrukus kamera užfiksavo vaizdą, kaip vilkas išbėga, jam iš paskos – du vyrai, mosikuodami šakėmis. Kaip paaiškėjo, tuo metu fermoje gyvulius šėrė šeimininkas R. Raudys ir ūkio darbininkas.
„Kai išvarė, vilkas negrįžo. Tačiau girdėjome, kad jis išgąsdino vieną pagyvenusią gegrėniškę, gerai, kad kaimynai atbėgo. Nors iš pažiūrėjimo gyvūnas ir atrodo jaukus – gal netgi buvo kokio žmogaus augintas, nes kailis nėra nušiuręs, gal yra pabėgęs iš kur nors, tačiau šimtu procentų tai buvo vilkas. Žinote, nelabai koks jausmas, kai negali laisvai vaikščioti savo kieme. Veršiukus laikydavome lauke. Dabar kiekvieną vakarą vykstame nakčiai jų uždaryti. Vyras visas šviesas sujungia – kad tik pamatytų, jei kur tas vilkas būtų užlindęs. Žinote, vilkas lieku vilku. Nesvarbu, kad jis gali būti pripratęs prie žmonių, tai plėšrus gyvūnas, niekada nežinai, ko iš jo tikėtis“, – kalbėjo D. Raudienė.
Dar vienas vilko apsilankymas užfiksuotas Virkšuose. Gruodžio 5 dieną žvėris jau sutemus, apie 18 valandą, svečiavosi Justino Jonušo sodybos kieme. Sliūkinėjo visai prie trobos.
„Mėginome išvyti. Jis pabėga, laikosi kažkiek atstumo, bet ir vėl sugrįžta. Mečiau pagalį – suurzgė, agresyvokas tada pasirodė“, – prisiminė J. Jonušas.
Kad žvėris nieko nebijo, liudija faktas, kad jo viešnagę sodybos šeimininkai mobiliuoju telefonu galėjo įamžinti vos pravėrę namo duris. „Gal jis tikrai žmonių augintas, kad taip nieko nebijo ir eina vos ne į trobą. Gerai, kad kol kas nieko blogo nepadarė. Tačiau baimės tikrai yra. Nekoks jausmas, kai net dieną kieme žvalgaisi, ar tik vėl jo nepamatysi. Iš pažiūrėjimo atrodo tas vilkas jaunas“, – svarstė telefonu kalbintas virkšiškis.
Apie kaimuose pasirodžiusį galbūt laukinį plėšrų žvėrį buvo informuotas Žemaičių Kalvarijos seniūnas Liudas Gricius, kuris pats gyvena Virkšuose. Jis sakė pirmą kartą susidūręs su tokiu atveju, tad pasistengęs pasidomėti galiojančiais įstatymais. Vienas jų nurodo, kad nacionaliniame parke vilkų medžioklė apskritai draudžiama. Taigi kaip galima pagelbėti žmonėms, jei įstatymai to neleidžia? „Jokios naudos mes neturime iš parko, vien apribojimai“, – pasiguodė seniūnas.
Minėtieji kaimai įeina į Plungės rajono medžiotojų klubo „Žemaitija“ medžioklės plotus. Jo vadovas Saulius Vorauskas patvirtino, kad pagal esamą tvarką saugomoje teritorijoje iš tiesų vilkus draudžiama medžioti. Apskritai šiuo metu Plungės rajono savivaldybė patenka į teritoriją, kur vilkų medžioklės sezonas aplinkos ministro įsakymu jau nutrauktas. Taigi medžiotojas, kuris nušautų Virkšų ir Gegrėnų žmones gąsdinantį žvėrį, rizikuoja ne tik sulaukti arti 700 eurų baudos, bet ir turėtų trejiems metams „padėti“ šautuvą. „Nė vienas nenorime, o ir negalime taip elgtis“, – paaiškino S. Vorauskas.
„Žemaitijos“ klubo vadovas raštu kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės administraciją, Žemaitijos nacionalinio parko direkciją, informuoti ir aplinkosaugininkai, kad šio klubo medžiotojai sutinka „su prašymu paimti iš gamtos vilką jį sumedžiojant“. Tačiau tam leidimą turi išduoti atitinkama instancija – Aplinkos apsaugos departamentas, esantis sostinėje.
„Paprastai vilkai taip nesielgia, kad eitų drąsiai į žmogaus kiemą. Keistas elgesys. Gal jis koks miršūnas?“ – svarstė S. Vorauskas. Kol neturi leidimo, medžiotojai į Gegrėnus ir Virkšus užsukančio pilkio patiesti negali. Klubo vadovas žmonėms pataria… kviesti policiją arba fiksuoti būtinąją gintį, jei susidūrimas su plėšriu miško gyventoju imtų kelti grėsmę.
Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Tadas Andruška patvirtino S. Vorausko pastabas dėl vilko sumedžiojimo ar užmigdymo sąlygų – būtinas specialus leidimas. „Kiek žinau, medžiotojai jau dėl to kreipėsi. Belieka sulaukti leidimo, kur būtų nurodytas būdas, kaip elgtis su tuo vilku. Jie (Aplinkos apsaugos departamentas – aut. past.) turi teisę atsakymą pateikti per 30 dienų“, – komentavo aplinkosaugininkas. Taigi laukinis žvėris gali būti tikras, kad iki pat Naujųjų metų jo niekas nelies. Tik ar žmonėms nuo tokios žinios ramiau?
Knygų apie vilkus autorius, ilgametis medžiotojas, „Kantaučių“ klubo narys Kostas Slivskis pernelyg nenustebo išgirdęs, kad vilkas apsilankė žmonių gyvenamoje teritorijoje. „To ir reikėjo tikėtis, turint omenyje dabartinę situaciją ir galiojančią tvarką dėl leidimo medžioti šiuos laukinius žvėris. Vilkų populiacija yra sunkiai sureguliuojama, o pagal esamas taisykles – čia sukasi didžiuliai europiniai pinigai, įvairūs verslo interesai – jų medžioklė yra labai ribojama. Kol mes, medžiotojai, nesusibursime prie Seimo kaip mokytojai, tol niekas nesikeis. Vilkas taip drąsiai elgiasi, nes nėra medžiojamas, todėl nieko nebijo. Iš tikrųjų nieko negalime padaryti šioje situacijoje, nebent medžiotojai susiburtų ir pabandytų išvyti tą vilką iš tos teritorijos, tačiau tai būtų tik „kosmetinė“ priemonė“, –
komentavo K. Slivskis.
Grynaveislis vilkas niekad nepuls ant žmogaus, tad manau, jog bijoti nėra ko. Ne veltui sakoma, jog baisiausias žvėris miške yra žmogus. Man patinka sėdėti tyliai terasoje su puoduku arbatos ir stebėti netoliese besilankančius miško gyvūnus. Tiesa, vilko pamatyti dar neteko.