Kuliškė sukčiams „padovanojo“ 30 000 eurų

Anksčiau į sukčių pinkles pakliūdavo žmonės, patikėję, kad jų artimieji pateko į nelaimę ir jiems pagelbėti reikalingi pinigai. Tokį apgaudinėjimo telefonu būdą net vadindavo „Alio, mama…“ O dabar žmonėms aktyviau naršant internete, naudojantis socialiniais tinklais sukčiai savo veiklą perkėlė ten. Būtent į tokias žabangas pakliuvo ir 1956 metais gimusi Kulių miestelio gyventoja.
Policijos įvykių suvestinėje rašoma, kad į pareigūnus kuliškė kreipėsi antradienį. Moteris nurodė, kad nuo rugsėjo 12-osios iki lapkričio 27-osios, bendraujant telefonu ir internetu su „Vortex-finance“ svetainės atstovais, kažkas pasinaudojo jos patiklumu ir apgaule išviliojo apie 30 000 eurų. Padaryti nuostoliai tikslinami.
Kaip sakė Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Loreta Tamaliūnaitė, pirminiais duomenimis, Kulių miestelio gyventoja su lengvą praturtėjimo būdą siūlančiais sukčiais bendravo telefonu rusų kalba. Jai buvo pasiūlyta pelninga investavimo platforma, kažkas susiję su kriptovaliuta.
Nieko nuostabaus, kad žmogus, išgirdęs apie kriptovaliutą, gali ir susigundyti, juk per televiziją ne kartą rodyti ir kalbinti kriptomilijonieriai. Žinoma, reikiamos sumos moteris neturėjo, tad teko skolintis. Įtarimus, kad gali būti mulkinama, jai sukėlė investuotojų reikalavimas pervesti daugiau pinigų, o atsisakius neva ir grasinimų sulaukta. Tada ji apie savo nesėkmingą investavimą papasakojo sūnui, o šis mamą palydėjo į policiją.
L. Tamaliūnaitės žiniomis, toks sukčiavimo atvejis (investavimo platforma – aut. past.) mūsų savivaldybėje yra pirmas.
Plungės rajono policijos komisariato viršininkas Saulius Vaičekauskas dar rugsėjo mėnesį Savivaldybės tarybai teikdamas veiklos ataskaitą atkreipė dėmesį, kad padaugėjo prekybos internetu sukčiavimo atvejų. Žmonės, norėdami pigiai įsigyti transporto priemonę ar kitą daiktą, pardavėjui perveda avansą ar net visą sumą, o paskui – nei pardavėjo, nei prekės. Per šių metų aštuonis mėnesius ant tokių sukčių kabliuko užkibo septyni asmenys.
Pasidomėjome, kas tas „Vortex-finance“. Žinoma, kaip ir reikėjo tikėtis, įmonės interneto svetainėje viskas gražu, nors atidžiau paskaičius galima suprasti, kad jie už nieką neatsako.
Suabejoti verčia ir internete išplatinti skelbimai saugotis apgavikų iš „Vortex-finance“.
Radome ir Lietuvos banko perspėjimą: „Lietuvos bankas, įvertinęs turimą informaciją ir siekdamas apsaugoti investuotojų interesus, skelbia sąrašą subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti investicinių paslaugų, tačiau jas siūlančių ir sudarančių galimybes prekiauti finansinėmis priemonėmis jų administruojamose interneto svetainėse.“ Pateiktame sąraše – bene 80 tokių subjektų. Tarp jų – ir iš kuliškės pinigus išviliojusi „Vortex-finance“. Taip pat aptikome www.manouzdarbis.com, www.uždarbisinternetu.com ir panašių, siūlančių greitą, be jokios rizikos praturtėjimo būdą.
Tad norėtųsi priminti, kad ir kaip viliojamai skambėtų pasiūlymas, sveiką protą reikėtų išsaugoti ir nepatingėti patikrinti, kas tie dosnieji dėdės ar tetos.
Lietuvos bankas primena, kad nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios Lietuvos banko ar kitos Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją; Lietuvoje ar kitoje ES ar EEE valstybėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas; finansų patarėjų įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.
Taip pat patariama visada patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją. Tą galima padaryti Lietuvos banko svetainės www.lb.lt skiltyje „Licencijavimas“. Svarbu, kad įmonės pavadinimas tiksliai sutaptų su nurodytu Lietuvos banko svetainėje. Ir, ko gero, svarbiausia – vengti pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“.
Atminkite: nemokamas sūris tik pelėkautuose.