„Širdaplakis“ – nes širdys labai daužėsi ir nerimo

„Širdaplakis“ – būtent tokį pavadinimą alsėdiškiai sugalvojo savajam suaugusiųjų dramos būreliui. Kodėl būtent „Širdaplakis“? Ogi todėl, kad, vykstant į pirmąjį konkursą, visų aktorių širdys iš jaudulio labai plazdėjo. Taip gražaus žemaitiško pavadinimo gimimą apibūdino kolektyvo vadovė alsėdiškė Vaida Silkauskienė.
Šiuo metu „Širdaplakis“ kiek pritilęs. Tam įtakos turi objektyvios priežastys, tiksliau – truputėlį sustreikavusi vadovės sveikata. Tačiau ponia Vaida sveiksta, jau dairosi naujos pjesės, o ir kolektyvas rankų nuleisti nenusiteikęs – laukia nesulaukia, kada vadovė pasveiks ir pakvies į repeticijas.
Kaip pasakojo Vaida Silkauskienė, alsėdiškiai – nuo seno mėgėjai vaidinti. Dramos būrelis čia gyvavo ir prieškario laikais, ir prieš kelis dešimtmečius. Taigi vaidino tėvai ir seneliai, todėl nieko keisto, kad vaidina ir dabartinė alsėdiškių karta.
Vaida aktorinių gabumų turinčius alsėdiškius pirmąkart į kolektyvą subūrė prieš gal 14 metų. Tuomet kolektyvas pastatė Žemaitės „Tris mylimas“, Kazio Sajos „Palangos liūtus“. Po kurio laiko, vadovei išėjus auginti vaikelio, būrelio veikla nutrūko, o prieš porą metų vėl atsinaujino.
„Ir seniūnė mane ragino vėlei burti kolektyvą, ir aš pati labai norėjau vaidinti. Taigi ir pradėjau ieškoti žmonių“, – pasakojo V. Silkauskienė. Kai kurių aktorių įkalbinėti nereikėjo – Alsėdžiuose yra žmonių, kurie seniai laukė tokios iniciatyvos. Kitus teko kiek paagituoti. „Aš čia žmones pažįstu. Matau, kuris turi aktorinių sugebėjimų, prie kurio tiesiog lipte limpa vienas ar kitas vaidmuo. Paragindama ir surinkau kolektyvą“, – prisiminė vadovė.
Ir anksčiau, ir dabar alsėdiškiai rinkdavosi tik žemaitiškus vaidinimus. Be to, visiems buvusios mielesnės ne šiuolaikinės, o senesnių laikų pjesės – nesudėtingos, visiems suprantamos, su gera humoro doze. „Nesam profesionalai, todėl į šiuolaikinius rimtus vaidinimus neįkąstume, be to, ir publikai, kaip suprantame, lengvesnis žanras arčiau širdies“, – kalbėjo Vaida.
2009-ųjų rudenį alsėdiškiai aktoriai ėmėsi Stasio Žemaičio komedijos „Mirta Činčibėraitė, arba 15 000 litų“. Netrukus kolektyvas jau buvo pasiruošęs išeiti į sceną. Žinoma, pirmasis pasirodymas – savai publikai, alsėdiškiams. Iš saviškių sulaukę sveikinimų, pagyrų ir padėkų, aktoriai leidosi į gastroles: Žemaičių Kalvariją, Šateikius, Kulius. Komediją teko vaidinti net devynis kartus, na, o pats reikšmingiausias iš pasirodymų buvo Tarptautinei teatro dienai skirta Telšių apskrities dramos kolektyvų apžiūra. Vykstant į ją, ir gimė „Širdaplakio“ pavadinimas. Ir ne be reikalo tąkart tos širdys plazdėjo – pelnyta pirmoji vieta! Toks puikus įvertinimas kolektyvą itin nudžiugino ir paskatino tolimesnei veiklai.
Pati Vaida Silkauskienė aktorystės mokslų neragavusi. Ji baigusi Klaipėdos universitetą, persikvalifikavusi Šiaulių universitete. Dabar dirba Alsėdžių vidurinėje mokykloje tikybos mokytoja ir spec. pedagoge, be to, triūsia ir Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Alsėdžių filiale – turi dalelę meno vadovės etato. Iš kur ta trauka vaidybai? „Turbūt iš tėvų būsiu paveldėjusi. Mano mama Genovaitė Rimkuvienė apie 30 metų dirbo Žemaičių Kalvarijos kultūros namuose, abu su tėčiu vaidino, tai ir mane nuo pat mažens į tą veiklą traukė – tai padeklamuoti, tai pavaidinti. Iki šiol man vaidyba – labai mielas užsiėmimas“, – pasakojo vadovė.
Na, o „Širdaplakio“ aktoriai – pačių įvairiausių profesijų atstovai. Pavyzdžiui, anglų kalbos mokytojas Antanas Vaitkevičius iki „Širdaplakio“ vaidinęs buvo tik kartą – septintojoje klasėje. Kolegės Vaidos paragintas, vyras sutiko įsitraukti į kolektyvą – ir jam būti aktoriumi labai patiko. Būrelio veikloje aktyviai dalyvauja girininkas Alvydas Rimkus, kultūros namuose taip pat meno vadovu dirbantis Žydrūnas Purauskis, lopšelio-darželio darbuotoja Vilma Budreckienė, dabar jau pensininkė Zita Bučienė, ūkininkė Angelė Šukienė.
Vaida džiaugiasi savaisiais aktoriais, kurie negaili laiko, renkasi į repeticijas, važinėja po miestelius vaidindami. Juolab kad vien entuziazmo ir laiko tam nepakanka – juk reikia ir personažui tinkančių drabužių, ir dekoracijų. „Čia tai mes vieni kitiems labai padedame, susinešame visi, kas ką turime, dalijamės. Pavyzdžiui, vaidinimui „Mirta Činčibėraitė, arba 15 000 litų“ net mamų garderobą perkraustėme – juk reikėjo atspindėti 1940-uosius“, – kolektyvą gyrė vadovė.
Alsėdiškė Vaida sakė tikinti, kad netrukus jai pavyks surasti tinkamą pjesę ir aktorius mėgėjus vėl pakviesti į repeticijas. Taigi „Širdaplakis“ pritilęs tik laikinai – netrukus vėl atgis, kibs į aktorystę, o po kelių mėnesių gal ir naują vaidinimą pateiks.