Vienuoliktokė Emilija: „Studijos užsienyje manęs nevilioja“

„Saulės“ gimnazijos vienuoliktokė arba trečios gimnazinės klasės mokinė Emilija Zavadzkytė prieš porą metų, kai dar lankė Senamiesčio mokyklą, įsitraukė į Plungės rajono jaunimo reikalų tarybos veiklą. Tai padaryti ją paragino mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Mergina pabandė ir nenusivylė – šis užsiėmimas moksleivei ir įdomus, ir prasmingas. Šiuo metu ji – ne tik tarybos narė, bet ir pirmininkė, pakeitusi studijuoti išvykusį buvusį vadovą Modestą Šaltupį.
Skaitytojų dėmesiui – interviu su šia aktyvia plungiške.
– Kuo Jus sudomino veikla Jaunimo reikalų taryboje?
– Jaunimo reikalų taryboje esu jau antrus metus. Ši veikla man ir kitiems tarybos nariams suteikia galimybę atstovauti jauniems žmonėms Savivaldybėje, prisidėti prie svarbių iniciatyvų, pačiai jas sugalvoti ir realizuoti. Ypač stengiamės, kad jaunimui būtų sudarytos galimybės veikti, savanoriauti, atrasti save pilietiškoje veikloje.
– Neseniai tapote tarybos pirmininke. Kokios tai pareigos? Kiek laiko jos atima?
– Taip, prieš kelis mėnesius tapau Jaunimo reikalų tarybos pirmininke. Tad tenka didelė atsakomybė už tarybos veiklą, susirinkimus, rengiamus dokumentus. Labai džiaugiuosi, kad Savivaldybėje dirbantys žmonės man visada padeda, pakonsultuoja. Turiu pripažinti, kad įvairūs susirinkimai, susitikimai, iniciatyvų organizavimas, įgyvendinimas ir kita veikla pareikalauja didžiosios dalies mano laisvalaikio.
– Pakalbėkime apie mokslus: kurioje klasėje mokotės? kokie dalykai Jums įdomiausi? Ar dėl papildomos veiklos nenukenčia pažymiai?
– Lankau trečią gimnazinę klasę. Nors „Saulės“ gimnazijoje mokausi tik pirmus metus, džiaugiuosi mokykla ir mokytojais. Man nebuvo sunku pakeisti aplinką, prisitaikyti – visi čia pozityviai nusiteikę. Taigi jokio streso nepatyriau. Man patinka mokytis, sužinoti naujų dalykų. Taip, dėl užklasinės veiklos mokslai kartais nukenčia, tačiau mokausi gerai, visada stengiuosi rasti balansą tarp pamokų ir popamokinės veiklos. Na, o įdomiausi dalykai man – istorija, anglų kalba, matematika.
– Kaip sekėsi Senamiesčio mokykloje? Gal galite palyginti ją ir dabartinę – „Saulės“ gimnaziją?
– Senamiesčio mokykla visada man sukelia geriausius prisiminimus apie nepakartojamus dešimt joje praleistų metų. Ten išmokau dalykų, padariusių didelę įtaką mano asmenybės formavimuisi. Abi mokyklos yra puikios, suteikiančios mokiniui viską, ko reikia, o mokytojai – šaunūs savo srities specialistai.
– Sakot, Senamiesčio mokykla sukelia Jums prisiminimus. Kokie jie?
– Man labiausiai įsiminė dešimta klasė. Metų pradžioje tapau mokyklos mokinių tarybos pirmininke. Šios pareigos patiko, bet užėmė labai daug mano laiko. Suorganizavome daug renginių, ėmėmės įvairių iniciatyvų. Būtent tuomet sutikau širdžiai mielų žmonių, labai patobulėjau įvairiose srityse. Gerų įspūdžių paliko ir dešimtoje klasėje vykusios šventės – Šimtadienis, Paskutinis skambutis. Dar ir dabar su nostalgija jas prisimenu. Žinoma, negaliu pamiršti ir egzaminų, kurie metus padarė dar įdomesnius. Taip pat vienas gražiausių prisiminimų – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, kai kartu su geromis draugėmis Agne ir Evelina ir mokytojomis teko pabūti užsienyje.
– Koks vaidmuo Jūsų gyvenime tenka draugams? Ar daug jų turite?
– Žinoma, draugų turiu. Esu ne tik pirmininkė, bet ir bendrauti mėgstanti paauglė. Tiesa, artimų draugų turiu ne tiek ir daug, tačiau pažįstamų – tikrai nemažai. Bendrauju ne tik su bendramoksliais – artimus santykius palaikau su kituose miestuose gyvenančiais bičiuliais, giminaičiais. Draugai, mano nuomone, – labai svarbi socialaus žmogaus gyvenimo dalis, tad jie tikrai man svarbūs. Galbūt ne visiems galiu skirti tiek laiko, kiek norėčiau, bet stengiuosi palaikyti kontaktus, bendravimą.
– Gal trumpai apie šeimą.
– Mano tėvai – Inga ir Vytautas Zavadzkiai, vyresnė sesuo Girmantė – jau studentė. Visi turime daug veiklos, tačiau, kai tik galime, stengiamės kartu leisti laiką.
– Kokie Jūsų pomėgiai?
– Labai mėgstu fotografuoti ir keliauti. Fotografuoju viską: gamtą, žmones, aplinką. Ir tai darau jau keletą metų. Šis pomėgis man padeda atsipalaiduoti ir pailsėti. Kadangi patinka keliauti, stengiuosi dalyvauti visuose tarptautiniuose projektuose, suteikiančiuose galimybę pažinti kitas šalis. Praėjusiais metais dalyvavau net trijuose tarptautiniuose projektuose, aplankiau Vokietiją, Rumuniją, Italiją, San Mariną.
– Kokie ateities planai? Ką norėtumėte studijuoti? Ar vilioja studijos ir gyvenimas užsienyje?
– Po mokyklos norėčiau likti Lietuvoje, studijos užsienyje manęs nevilioja. Aiškios vizijos dar neturiu, tačiau ketinu studijuoti ką nors, kas susiję su humanitariniais mokslais, galbūt – politikos mokslus. Na, o apie gyvenimą užsienyje kol kas nieko negaliu pasakyti, ateitis parodys, kaip viskas bus.
– Kaip manote, ar Plungė turi ką pasiūlyti jaunimui? Ar čia yra kuo užsiimti, kur nueiti?
– Mano nuomone, Plungėje tikrai netrūksta vietų, kur jauni žmonės gali save realizuoti: galime džiaugtis aktyvia nevyriausybinių organizacijų veikla, veikia meno ir sporto mokyklos, daugybė būrelių kultūros centre. Tad rasti įdomios užklasinės veiklos nėra sunku, reikia tik noro. Na, o vietų laisvalaikiui gal ir trūksta, bet Plungė – ne didmiestis, todėl nėra ko daug ir tikėtis.

– Dėkoju už pokalbį.