„Augant miestui ir žmonėms norint gyventi gražiau, plečiantis verslui, matome, kad valymo įrenginiams, kurie buvo tvarkyti prieš beveik 14 metų, pradeda trūkti pajėgumų“, – apie uždarosios akcinės bendrovės „Plungės vandenys“ planuojamą dešimtmilijoninę investiciją pradėjo pasakoti Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika. Plungės miesto nuotekų valymo įrenginių išplėtimo įvertinimo galimybių studija buvo aptarta praėjusį trečiadienį vykusiame Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje.
Kaip sakė A. Liutika, žinodama, kaip nelengva gauti finansavimą, „Plungės vandenų“ valdyba ties šiuo klausimu rimtai dirbo. O kad neatrodytų, kad sprendimai paimti iš oro, kad Savivaldybės taryba galėtų uždegti žalią šviesą, jog būtų galima pradėti darbus – pirkti projektavimo paslaugas, ieškoti finansavimo ir kt., parengė galimybių studiją.
„Plungės vandenų“ direktorius Alvydas Jasevičius kalbėjo, kad nuotekų valykla jau dabar dirba didesniu pajėgumu, nei numatyta projekte. Per metus išvalytų nuotekų kiekis padidėjo 12,23 proc. „Daugėja prisijungimų prie centralizuotų kanalizacijos tinklų, daugėja ir pramonės išleidžiamų nuotekų. Iš pramonininkų buvo gauti duomenys, kiek jie plečiasi, todėl būtina plėtra“, – sakė A. Jasevičius.
Visa tai įvertinus buvo užsakytos dvi galimybių studijos. Viena jų – iš inžinerinės pusės, kita – planuojamų investicijų poveikio vertinimas. Anot bendrovės vadovo, įgyvendinus plėtrą, vandens pabrangimas sudarytų nuo 27 iki 29 centų už kubinį metrą. Šią dieną Plungės rajone vidutinė vandens kaina – 1,72 euro už kub. m. Lietuvos vidutinė tos pačios grupės vandens kaina – 2,04 euro už kub. m. „Matome, kad dabar mūsų vidutinė kaina yra gerokai mažesnė nei šalies vidurkis“, – pažymėjo A. Jasevičius.
Galimybių studijoje numatytos dvi alternatyvos. Pagal pirmąją būtų įrengiami 2 bioreaktoriai ir 2 antriniai nusodintuvai, pagal antrąją – 1 bioreaktorius ir 2 antriniai nusodintuvai. Reikalingų lėšų skirtumas tarp alternatyvų – apie milijoną eurų. Pirmasis variantas kainuotų 10 mln. eurų, antrasis – beveik 9 mln. eurų. Po 15 metų įrenginių eksploatavimo jiems atnaujinti pirmuoju atveju reikėtų 3 mln. eurų reinvesticijos, o kitu – 2,7 mln. eurų.
Pasak A. Jasevičiaus, finansavimo šaltiniai: 90 proc. – skolintos lėšos, likusi dalis – tikimasi dotacijų.
Komiteto nariai sutiko, jog žvelgiant iš finansinės pusės antrasis variantas – geresnis, tačiau patikimesnis ir gamtai palankesnis – pirmasis. „Jei savininkai sutinka pridėti milijoną eurų, mes sutinkame dėl brangesnio varianto“, – dėstė „Plungės vandenų“ direktorius.
„Darant investicijas kaina ženkliai nešoktų. Reikėtų pasižiūrėti ne tik į ekonominę pusę, bet ir į daugiau dedamųjų“, – A. Jasevičiaus mintį palaikė komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis.
Kadangi klausimas pateiktas tik apsvarstyti, prie jo politikai dar grįš, kai bendrovės valdyba priims galutinį sprendimą, ką rinktis: kainą ar patikimumą.
