
Kovo 16 dieną Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose mūsų rajono gyventojas Aleksėjus Kulikauskas išgirdo nuosprendį dėl grasinimo nužudyti. 2005-ųjų gruodį už nužudymą 17 metų laisvės atėmimu nuteistas vyras į laisvę išėjo tik 2021-ųjų gruodį. Tačiau ilgas buvimas už grotų jo nepamokė – 2022 metų rugpjūčio pabaigoje plungiškis vėl nusikalto.
Ieškojo teisybės?
Žmogžudystę A. Kulikauskas įvykdė 2004-ųjų rugsėjo mėnesį Palangoje kartu su bendru. Būdamas neblaivus plungiškis iš nužudytojo pareikalavo pinigų, o šiam nesutikus sudavė jam kumščiu į galvą. Vyrui parkritus, A. Kulikauskas su bendrininku spardė jį kojomis. Iš viso aukai buvo suduota ne mažiau kaip 18 smūgių kietu buku daiktu ar daiktais į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiajam padaryta daugybinių sužalojimų. Tą patį vakarą dėl širdies plyšimo stipriai sumušus krūtinės ląstą žmogus mirė. Negana to, po kruvino išpuolio A. Kulikauskas pagrobė nužudytajam priklausantį automobilį „Audi 80“ ir laikrodį.
Šį kartą plungiškis kaltintas tuo, kad praėjusių metų rugpjūčio 23-iosios vakarą viename iš Plungės miesto V. Mačernio gatvėje esančių daugiabučių namų, rūsyje, būdamas neblaivus kilusio konflikto metu iš šortų kišenės išsitraukė peilį ir atkišęs jo ašmenis artėjo link M. V. turėdamas tikslą jį įbauginti. Tokie veiksmai nukentėjusiajam sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo gyvybei gresia pavojus.
A. Kulikauskas kaltu neprisipažino. Vyras pasakojo, jog tą vakarą jo tėvui sušlubavo sveikata ir jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kadangi tėvas turi didelį antsvorį, prireikė pagalbos įkelti jį į greitąją. Tad ieškojo vyrų belsdamas į laiptinės butų duris. Trečiame aukšte rado E. V., kuris atėjo į pagalbą. Benešant tėvą į automobilį, esą priėjo M. V. ir paklausė, kas nutiko. Įvardijęs priežastį, A. Kulikauskas pasidomėjo, ar jis nupirko butą iš jo mamos. Gavęs teigiamą atsakymą bandė įtikinti, kad rūsyje yra likę įrankiai, tačiau M. V. neva teigė, kad ankstesni gyventojai viską išsivežė ir kad jis sandėliuką gali parodyti.
Teisiamasis sakė pastebėjęs M. V. rankoje dujų balionėlį. Abu kartu nuėjo į rūsį. Ten esą M. V. grasino susidoroti, todėl A. Kulikauskas pradėjo filmuoti. Tikino, jog sandėliuke naujajam buto savininkui negrasino, tik paklausė vardo, pavardės, domėjosi, kur yra jo rašyti laiškai iš kalėjimo, o M. V. papurškė jam dujų, trenkė, liepė mesti peilį, išbėgo ir užrakino jį rūsyje.
A. Kulikauskas tvirtino, jog peilis jam nepriklausė, esą visada buvo bendrojo naudojimo patalpose, kur jis ir jo draugai rinkdavosi išgerti. Teisinosi girdėjęs kaimynų kalbas, jog M. V. apsvaigino jo tėvą, tad tą vakarą nutarė pasiaiškinti aplinkybes.
Anot kaltinamojo, nukentėjusįjį filmavo norėdamas apsidrausti, kad jo neapkaltintų, nes yra buvęs pakliuvęs į tokias situacijas.
Kitokia istorija
Kiek kitokią istoriją papasakojo nukentėjusysis.
Tą vakarą iš darbo grįžusiam M. V. žmona pasakė, kad jo ieškojo kažkoks asmuo. Pamatęs per langą greitosios medicinos pagalbos automobilį ir stovinčius žmones, išėjo į lauką paklausti, kas atsitiko, kas jo teiravosi. Išgirdo prie greitosios šūkaujant kaltinamąjį, kurio tada dar nepažinojo. Prie jo priėjęs A. Kulikauskas išreiškė pageidavimą pasikalbėti apie neva rūsyje likusius daiktus. Paaiškinus, kad jokių daiktų nėra, kad jie buvo išsivežti, ir kaltinamajam pradėjus prieštarauti, jis pasiūlė rūsį parodyti.
Nuėjęs į butą pasiėmė rūsio raktą ir dujų balionėlį, nes dirbdamas apsaugos tarnyboje žinojo, kad tokiose neaiškiose situacijose geriau būti atsargiam. Atidarius sandėliuko duris, nepavyko įjungti elektros. A. Kulikauskas telefonu pašvietė ir pamatė, jog ten jokių daiktų nėra. Pradėjo jį filmuoti, reikalauti pasakyti vardą ir pavardę. M. V. to daryti nesutiko ir liepė vyrui išeiti iš sandėliuko.
Anot nukentėjusiojo, kaltinamasis susierzino, iš šortų kišenės išsitraukęs jau atlenktą peilį, pradėjo reikšti pretenzijas į dalį sandėliuko. M. V. pasiūlė kreiptis su dokumentais į policiją ir dar kartą pareikalavo išeiti iš sandėliuko. A. Kulikauskas to daryti nesiruošė ir artėjo link M. V. dešinėje rankoje laikydamas į jį nukreiptą peilį. Neturėdamas kur trauktis, nukentėjusysis papurškė dujų ir išbėgo iš sandėliuko, užrakino rūsio duris ir iškvietė policijos pareigūnus.
Vyras neslėpė, jog tokių kaltinamojo veiksmų, kai rūsyje tamsoje ėjo link jo su į jį nukreiptu peiliu, išsigando, suprato, kad jo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus. Nors kaltinamasis grasinimų ir neišsakė, tačiau jo elgesys rodė realų pavojų.
Nukentėjusiojo žmona teisme prisiminė, jog tą vakarą iš rūsio grįžęs vyras mažai kalbėjo, buvo ištiktas šoko. Apie tai, kas įvyko rūsyje, ji sužinojo, kai sutuoktinis važiavo į policiją. Išgirdusi įvykio aplinkybes ji taip pat buvo apimta streso.
Teisme buvo apklausta į iškvietimą atvykusi policijos pareigūnė. Ji patvirtino, jog M. V. buvo išsigandęs, baiminosi dėl šeimos saugumo.
Beje, įvykio vietoje A. Kulikauskui buvo nustatytas 1,6 promilės girtumas.
Prie bylos buvo pridėta kompaktinė laikmena, kurioje kaltinamojo darytas vaizdo įrašas. Beje, kaip jis pats tikėjosi, šis įrašas jo neapsaugojo, tačiau patvirtino nukentėjusiojo žodžius.
Visa tai įvertinęs teismas A. Kulikauską pripažino kaltu ir skyrė jam laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros. Vyras įpareigotas 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tiek pat laiko nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nuosprendis gali būti skundžiamas.
Išsigando apsaugos darbuotojas du kart stambesnis už kaltinamąjį?apmokintas savigynos,praėjęs malšinimo ir sulaikymo kursus?absurdas