Išpjovus keliolika medžių, į senąsias kapines įleista daugiau šviesos

Birutės gatvėje esančiose senosiose Plungės miesto kapinėse pastaruoju metu vyksta darbai – iškirsta keliolika palei tvorą (nuo gatvės pusės) augusių medžių. Vieni džiaugiasi, kad kapinės tapo šviesesnės, kad bus mažiau lapų, kiti, atvirkščiai, piktinasi, kad nurėžti dar sveiki buvę, pavėsį ir žalumą teikę ąžuolai, uosiai, klevai. Žodžiu, kiek žmonių, tiek ir nuomonių.

Plungės miesto seniūno pavaduotojas Gintaras Domarkas sakė vis gaudavęs gyventojų skundų dėl kapinėse augančių medžių. Vieni esą kreipdavosi raštu, kiti – žodžiu, bet pasipiktinusiųjų netrūko. Ypač po to, kai praūždavo stipresnis vėjas ir kapavietės apkrisdavo stambiomis šakomis, kurios gėles, dekoratyvinius krūmelius išlaužydavo, o kai kuriems ir paminklus apgadindavo. Be to, kapavietes prižiūrinčius žmones piktindavo ir tai, kad medžių paunksnėje sunkiai prigyja ir neveši augalai, kad samanoja ir apkerpėja paminkliniai akmenys, o rudenį kone kasdien tenka grėbti lapus.
Taigi ir nuspręsta medžius iš kapinių patvorio pašalinti. Juolab kad daugelis jų, kaip tikino seniūno pavaduotojas, buvo ne tik seni, bet ir papuvę, pasiligoję, keliantys pavojų, kad vieną dieną ne tik šakos nulūš, bet ir jie patys išvirs. „Pirmųjų darbų ėmėmės pernai, tada išpjovėme medžius palei lopšelio-darželio „Vyturėlis“ tvorą. Šiemet pjovėme palei Birutės gatvę. Pašalinome apie penkiolika medžių, jų buvo įvairių: ąžuolų, uosių, klevų“, – pasakojo G. Domarkas.
Konkursą tokiems darbams atlikti yra laimėjusi UAB „Aplinkos darbai“ iš Kauno. Šios įmonės specialistai medžius senosiose kapinėje išpjovė ir susmulkino per tris dienas. „Bėda ta, kad konkursas skelbtas tik medžiams išpjauti ir susmulkinti tiek, kad galėtume juos išvežti. Tačiau išgabenti – jau seniūnijos reikalas. Todėl darbai gerokai užsitęsė – juk mes neturime savo transporto, be to, ir darbo jėgos stokojame. Tad ne tik šakos, bet ir trinkos gana ilgai užsigulėjo kapinėse, kapaviečių prižiūrėtojams sukeldamos nemažai nepatogumų“, – pasakojo seniūno pavaduotojas. Anot jo, seniūnijoje viešuosius darbus šiuo metu dirba vienas vyras ir penkios moterys, taigi pajėgos – ne trinkoms tampyti.
G. Domarko nuomone, kai darbai bus užbaigti, žmonės turėtų džiaugtis – juk kapinės taps šviesesnės, sumažės šiukšlių (šakų, lapų), o kartu ir priežiūros tiek nebereikės.
Pasidomėjus, kur iškeliauja mediena, G. Domarkas atsakė, jog didžioji dalis jos atitenka socialiai remtiniesiems – malkų pavidalu. „Jei neklystu, iš šiose kapinėse išpjautų medžių išėjo bene dvylika priekabų malkų. Bet juk nebūtina viską dūmais paleisti. Kadangi buvo ir sveikos medienos, ją atrinkome ir pasilikome – ieškosime meistro, kuris iš jos galėtų išdrožti skulptūrų miestui papuošti.
Birutės gatvėje esančios kapinės turi ir dar vieną didelę problemą – griūvančią tvorą. Pasak seniūno pavaduotojo, kadangi kapinės – ant kalniuko, o gruntas pamažu slenka žemyn, tai ir tvora link Babrungo juda. „Bandėme bent kiek sutvirtinti slenkančius kapinių šlaitus – vežėme ir palei tvorą pylėme statybinį gruntą. Ta pusė kažkiek stabilizuota, bet šlaitas slenka ir už koplyčios. Ten jis status, privažiuoti gana sudėtinga, tad sukame galvas, ką daryti“, – pasakojo jis. Palei Babrungą kapinės tvoros beveik nebeturi. Ji išgriuvusi, susmegusi į žemę. Taigi reikėtų statyti naują. „Paminklosaugininkai mums kelia savo reikalavimus – tvorą turėtume atstatyti autentišką, akmeninę, o mums, seniūnijai, tokia – pernelyg didelė prabanga. Kaip spręsime šią problemą, kol kas neaišku“, – sakė G. Domarkas.