Jauni žvejai, ko gero, net nežino, kad apie 1970-uosius į Platelių ežerą buvo paleista ar tik ne šimtas tūkstančių unguriukų. Laikui bėgant jų ten neliko – išžvejojo. Juk unguriai neršia tik kartą per gyvenimą ir tik Sargaso jūroje, į kurią jiems būtina nuplaukti.
Užaugo unguriukai. Pavykdavo sugauti net kilograminių. Plateliuose buvo žvejų artelė. Ten tinklais gaudė įvairias žuvis, o metiniais (taip vadinosi ant maždaug 20–30 metrų ilgio storo valo ar tiesiog virvės kas pora metrų su pusmetrio ilgio pavadėliu pririšti kabliukai sliekui užmauti) žvejojo ungurius.
Povilas po ežerą tampė blizgę. Ji, matyt, nusileido ant dugno, kad už kažko užsikabino. Žvejys tą kažką pritraukė prie valties ir pamatęs užkibusį ungurį kad suriks: „Gyvatė! Gyvatė!“ Sugriebė ant valties sėdynės padėtą peiliuką ir nupjovė valą su blizge.
Štai kaip būna žvejui, kuris nėra matęs ungurio.
