Su šiuo teiginiu sutiks kiekvienas bent kažkiek nusimanantis apie medžioklę, šiuolaikinius ginklus, medžioklių organizavimą. Tačiau medžioklė yra žmonių kraujyje – neabejoju, jos niekada nesibaigs. Kol bus žmonija, tol vyks ir medžioklės. Kitaip aptektume žvėrimis ir jų platinamomis ligomis.
Tobulėjant technologijoms, atsirandant vis galingesniems ginklams, žvėris prieš žmogų tampa bejėgis. Todėl itin svarbu su pagarba žiūrėti į kiekvieną gyvą padarą.
Deja, ne visada taip yra. Neretai žmogus, tapęs medžiotoju, apie tai net nepagalvoja ir nepamąstydamas kelia šautuvą į nemedžiojamą žvėrį. Tiesa, tokių vis mažėja.
Vis dažniau medžiotojai randa bendrą kalbą su priešiškai nusiteikusiaisiais prieš medžioklę, protingėja ir patys medžiotojai, kurie per daug sau leidžia nesiskaityti gamtoje.
Ne paslaptis, kad neretai medžiotojas tiesiog pavadinamas žudiku. Ir tas žodis pamirštamas, kai gamtoje atsiranda ligų ar kokių žvėrių tampa per daug. Tada tie patys, kurie buvo prieš medžioklę, ima kalbėti priešingai. Pavyzdys – dabar esantis kiaulių maras. Atsirado reikalavimas išmedžioti kuo daugiau šernų, kad šia liga nesusirgtų kaimo žmonių auginamos kiaulės, kad ji neatsirastų gyvulių kompleksuose.
Tikra medžioklė – mokslas, charakterio, kantrybės ir ištvermės ugdymas, pomėgis ir sveikatos šaltinis.
Kai imi priešiškai nusiteikusiam žmogui aiškinti, kad žvėrių turi būti nei per daug, nei per mažai, kai pasakoji apie medžioklei skirtą pramonę, darbo vietas, apie tai, kad tik medžiotojai sureguliuoja žvėrių skaičių, tai požiūris kažkiek keičiasi. Be to, neretai būrelių nariai už savo lėšas iš aptvarų perka ir gamtoje įkurdina nykstančias rūšis.
Teko kalbėtis su kauniečiais, dalyvavusiais medžioklėje Čekijoje. Tenykštis klubas turi savo medžioklės namą, kuriame susirenka prieš medžioklę, apdoroja patiestus žvėris. Tačiau įdomiausia tai, kad sumedžioti žvėrys paguldomi miestelio aikštėje, juos pagerbdami groja keli vietiniai medžioklės rago pūtėjai, žmonės sveikina medžiotojus ir su pagarba į juos žiūri.
Ar kada nors taip bus Lietuvoje? Reikia tikėtis. Manau, kad „Plungės“ laikraščio puslapis „Gamta. Medžioklė. Žūklė“ irgi keičia visuomenės nuomonę apie medžiotojus.
