Spalio 20-ąją sukanka šimtas dienų, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė eina savo pareigas. Sakoma, kad darbai kalba patys už save. Įdomu sužinoti, kaip Prezidentės darbus vertina ir ko jos veikloje pasigenda gyventojai?
Romas MATULIS, Plungės savivaldybės Kultūros centro direktorius:
– Pirmuosius mūsų Prezidentės žingsnius vertinu gerai. Panašu, kad ji nuveikia daugiau, negu leidžia jos įgaliojimai. Mano įsitikinimu, taip ir turi būti. Ji turi matyti visur ir viską.
Neseniai vyko respublikos kultūros centrų vadovų pasitarimas. Į jį atvyko Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė. Vadinasi, mes, kultūros darbuotojai, sulaukėme Prezidentūros dėmesio, kurio iki šiolei nebuvome patyrę. Tai rodo Prezidentės visapusiškumą ir teikia nemažai vilties ateičiai. Svarbu, kad jai rūpi kultūros problemos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir visuose Lietuvos regionuose. Deja, bet ikišioliniai prezidentai neišreiškė savo pozicijos dėl kultūros.
Irena DAČKAUSKIENĖ, Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorė:
– Man atrodo, turime tvirtą Prezidentę ir reikalauti daugiau, negu ji gali, būtų neprotinga. Jai rūpi ne tik užsienio politika, bet ir visi Lietuvos reikalai. Tai, be abejo, gerai. Sveikintina ir tai, kad Lietuvos žmonės ją pažįsta ir gerbia. Nesu girdėjusi jos veiklai jokių priekaištų.
Mes, teisininkai, turime savo problemų, todėl būtų gerai, kad ji jas žinotų. Štai Kauno įvykiai parodė, kad mūsų padangėje ne viskas gerai. Pikta, kad žmonės labiausiai kaltina prokuratūrą, nesuprasdami jos funkcijų. Juk tyrimus atlieka policija. Tačiau, kaip žmonės sako, „būkime biedni, bet teisingi“, tad supraskime šiandieninės policijos galimybes. Be to, nemažai mūsų įstatymų neatitinka nūdienos reikalavimų. Ne pro šalį būtų, kad Prezidentė į visą teisėsaugos sistemą pažvelgtų aštresne akimi.
Vilmantas BUČIUS, UAB „VVARFF“ generalinis direktorius:
– Šimtas dienų parodė, jog Prezidentė turi svarų žodį ne tik Prezidentūroje, bet ir Seime. Tačiau visi pastebime, jog šiuo metu Prezidentė didžiausią dėmesį skiria užsienio politikai. Tai būtų normali pozicija, esant normaliai ekonominei šalies situacijai. Dabar norėtųsi didesnio jos dėmesio ir ūkinei veiklai. Negalima užsimerkti ir nematyti valdžios klaidų, pražūtingo noro visas problemas spręsti mokesčių didinimu. Laikas turėti elektros tiekimo sutartis ir visuomenę informuoti, kiek kainuos elektra sausio mėnesį.
Yra ir kitų problemų, reikalingų rimtesnio dėmesio. Prezidentę turime stiprią, norėtųsi ir stipresnių žingsnių sveikos ekonomikos link.
Danutė RAPOLAVIČIENĖ, Platelių seniūnijos seniūnė:
– Žinoma, Prezidentės darbą vertinu tik teigiamai. Pirmiausia džiaugiuosi, kad į valdžią pagaliau atėjo moteris, nes, atvirai kalbant, iki šiolei buvę vyrai nedaug gero mūsų labui nuveikė.
Nors turi ribotas galimybes, ji reiškia savo nuomonę, reikalui esant, net ir labai kritiškai pakomentuoja. Taigi Prezidentė tokia, kokia ir turėtų būti. Kitas reikalas – tai visus mus užgriuvę rūpesčiai, kurie valdžios sprendžiami taip, kad iš to kyla nauji.
Štai mūsų seniūnijai labai gaila, kad panaikino žemėtvarkininko etatą. Į seniūniją beveik kasdien kreipiasi gyventojai vis dar su daugybe reikalų ir niekaip nesupranta, kodėl dėl kiekvienos smulkmenos reikia važiuoti į Plungę. Nenoriu verkti ir skųstis sumažintais ir dar žadamais mažinti atlyginimais. Kaip gali reikalauti gero darbo, jeigu už tai darbuotojas gauna tik minimalų atlyginimą? Taigi, man atrodo, dabar visos seniūnijos gyvena tarsi užburtame rate, nes kiekviena diena atneša prastą naujieną.
Jonas BAČINSKAS, Žemaitijos kolegijos direktorius, Rietavo mero pavaduotojas visuomeniniais pagrindais:
– Manau, teigiamiausias Prezidentės bruožas – pastaruoju metu ji sukėlė daug nerimo tiems, kurie iš viso nerimo neturėjo. Nors galimybės yra ribotos, tačiau Dalia Grybauskaitė sugeba ryžtingai kontroliuoti tai, ko paprastai prezidentai nekontroliavo.
Kalbant apie ateitį, norėtųsi palinkėti, kad ji didesnės įtakos turėtų ir Vyriausybei, tada gal, nors ir pamažu, bet tą mus užklupusį sunkmetį įveiktume.
Rolandas RAIBUŽIS, Plungės savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas:
– Prezidentės veiklą vertinu teigiamai. Juk ji į šį postą atėjo beveik sunkiausiu Lietuvai metu, kai viena problema veja kitą, tačiau negaili pastangų joms įveikti. Manau, atsiras ir kritikų, tačiau kritikuoti lengviau negu dirbti. Šioje situacijoje, kurioje esame visi, galime ramia širdimi tvirtinti, kad turime Prezidentę.
Kalbėdamas apie švietimo sistemą, manau, kad Prezidentė taip pat turi savo nuomonę ir ją pareiškia. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų rajono švietimo darbuotojai bent iki Naujųjų metų gali būti ramūs, tačiau visiškai neaišku, kas bus toliau. Man atrodo, turime problemą su savo ministrais. Pradeda dirbti naujas žmogus – jam nespėjus dorai sušilti kojų, reiškiama interpeliacija, ir jis, norėdamas ar ne, beveik visą laiką turi gintis.
Štai ir dabartiniam švietimo ir mokslo ministrui jau rengiama interpeliacija, tad jis jau dabar priverstas galvoti ne tik apie tiesioginį savo, kaip ministro, darbą, bet ir kaip pasiteisinti. Neįsivaizduoju, kaip šį tarsi užburtą ratą galima sustabdyti. Vargiai tai, nors ir labai norėdama, gali padaryti Prezidentė.
Laura GEČIAUSKAITĖ, dviejų vaikų mama:
– Mūsų Prezidentę vertinu puikiai. Man atrodo, ji griežta, bet teisinga, gerai išmano visus valstybės reikalus ir turi savo nuomonę. Geras pavyzdys, kaip moteris sugeba spręsti valstybės reikalus geriau, negu kai kurie vyrai.
Man atrodo, kol kas nėra jokios tvarkos Seime. Užuot rimtai dirbę ir skyrę pastangų pagelbėti sunkiai besiverčiantiems žmonėms sunkmečio metu, seimūnai užsiima tarpusavio ginčais, barniais ir dar neaišku kuo. Gal Irena Degutienė ten padarys tvarką? Manau, kad Prezidentė, nors gal ir neturėtų jai tai rūpėti, daugiau dėmesio turėtų skirti teisėsaugai. Štai visus šiurpina Kauno įvykiai. Dabar visi skėsčioja rankomis, visi nekalti, tad nebeaišku, kas kaltas ir už tai atsakys?
Edvardas LUKOŠIUS, bedarbis:
– Šimtas dienų – neilgas laikotarpis, kad jau galėtų būti ryškūs veiklos rezultatai. Tačiau vienas svarbus dalykas tikrai aiškus. Prezidentė dirba geriau, negu prieš ją dirbę visi vyrai. Energinga ir drąsi moteris, o to labai reikėjo Lietuvai.
Man atrodo, kad ateityje jos laukia daug sunkių dalykų. Pirmiausia reikia pasiekti, kad visi – Prezidentūra, Vyriausybė ir Seimas – dirbtų vieningai ir tą darbą matytų visi gyventojai. Dabar iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visi valstybės rūpesčiai užgulė paprastų žmonių pečius, o seimūnai, visokie ministrai pasiginčija, pasiginčija ir toliau visai neblogai gyvena. Gal bent Prezidentė labiau atsigręš į paprastą eilinį žmogų?
