Gegužės 5-ąją Prezidentė Dalia Grybauskaitė artėjančios Motinos dienos proga pagerbė daugiavaikes motinas, suvažiavusias į sostinę iš visos Lietuvos. Tradicinėje apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo ir Aleksandra Žilienė, gyvenanti Rietavo savivaldybės Liolių kaime. Aštuonis vaikus užauginusiai lioliškei įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.
Tėvų šeimoje – šešiolika vaikų
Su A. Žiliene susitikome diena anksčiau, nei vyko šventė prezidentūroje. Balto mūro namuko, atitolusio nuo pagrindinės Liolių kaimo gatvės ir jaukiai prisiglaudusio pamiškėje, šeimininkė pirmiausia pakvietė į verandą, kur vešėjo pražydusios gėlės. Pasigėrėjusios ryškiaspalviais žiedais, žodis po žodžio įsukome į prisiminimų kelią.
Septyniasdešimt septynerių Aleksandra neslėpė, kad gyvenimo būta nelengvo. Gimė ji gretimame Jankaičių kaime. Šeima buvo gausi: tėveliai Antanas ir Juzefa Žiliai susilaukė net šešiolikos atžalų. „Kur toks būrys burnų, pertekliumi net nekvepia. Vargingai augome, bet užaugome darbo nebijantys“, – sakė lioliškė.
„Mums Dievas davė aštuonis“
Kai Aleksandrai buvo devyniolika, ją nusižiūrėjo iš sovietinio lagerio grįžęs antros kartos pusbrolis Kazys. Dešimt metų vyresnis vyras greitai apsuko merginai galvą. Susituokė juodu 1959-aisiais. Kraičio iš tėvų dukra gavo vieną avį. Ją jaunamartė ir atsivedė į uošvių namus Lioliuose.
Anytos Aleksandrai pažinti neteko – ji jau buvo mirusi, o su uošviu jauna moteris puikiai sutarė. Prižiūrėjo jį, slaugė iki pat mirties.
Pirmoji jųdviejų su Kaziu dukra Nijolė gimė 1961 metais. O po to, kaip sako pati Aleksandra, vaikai pradėjo byrėti vienas paskui kitą.
„Tais laikais tokia mada buvo. Visi kaimynai aplink kas penkis, kas šešis vaikus augino. Mums Dievas davė aštuonis. Nelengva buvo. Tikrai nelengva. Jokių pašalpų niekas neskyrė. Džiaugėmės, kad kolūkio pirmininkas mums, gausiai šeimai, leido laikyti daugiau gyvulių. Vaikams kiek paūgėjus, jų padedami, šalia seno namelio naują namą pasistatėme. Vėliau ir ūkinius pastatus persistatėme. Dirbome nuo ryto iki vakaro. Kazys – kolūkyje kalviu, aš – fermoje, o kur dar ruoša namuose. Suprantu šiuolaikines šeimas, kurie vos po vieną ar du vaikučius užaugina. Kai turi gausią šeimą, gyvenimą jai tenka paaukoti. Apie save nebėra kada galvoti – svarbiausia, kad vaikai būtų aprūpinti. Dabar žmonės nori ir patys pagyventi, pasaulio pamatyti“, – dalijosi mintimis daugiavaikė motina.
Mokė gerbti vyresniuosius
Aleksandra ir Kazys Žiliai savo vaikus stengėsi gražiai auklėti. Mokė juos gerbti vyresnius, užjausti, padėti nuskriaustiems žmonėms. Tai daryti, kai šeimoje auga net šeši sūnūs, – ne taip paprasta. Tik pirmoji ir paskutinioji iš gausaus būrio sutuoktinių atžalų gimė mergaitės. Viena jų – jauniausioji Inga – ir dabar su šeima gimtajame name tebegyvena. Vyriausioji Nijolė Varėnoje įsikūrusi. Dirba ligoninėje slaugytoja. Užaugino du vaikus.
Į pietinį Lietuvos kraštą meilė nuvedė ir Žilių sūnų Rimą. Inžinieriumi Varėnoje dirbantis vyras su žmona užaugino du vaikus ir džiaugiasi dviem anūkais. Nuo gimimo neįgalus Arvydas tėvų namus buvo palikęs tik tada, kai mokėsi Telšių kurčiųjų pagrindinėje mokykloje. Dabar gyvena mamos prižiūrimas.
Pakelti sparnų iš gimtojo lizdo neišdrįso ir Rolandas. Šeimos nesukūręs vyras talkina mamai prie ūkio darbų, kaip ir jo brolis Algis, kurį gyvenimo vingiai vėl į gimtinę parvedė. Visai netoliese, tame pačiame kaime, gyvena ir tėvo vardą gavęs Kazys.
Gyvenimas namuose šurmuliuoja
Jau septyneri metai, kai A. Žilienė našlauja, tačiau gyvenimas daugiavaikės mamos namuose visada šurmuliuoja.
Nors Aleksandra ir skundžiasi, kad sveikata nebe tokia, kokios norėtųsi, padedama namiškių dar laiko dvi karves, augina dvi telyčias, kiaulių, vištų. Šeima maitinasi savo darže užaugintomis daržovėmis, mamos sulietais sūriais, o sklypas, supantis Žilių sodybą, taip prižiūrėtas, kad ne tik saviems, bet ir svetimiems yra kuo pasidžiaugti. Moteris neslepia, kad aplinkos priežiūra – dukros Ingos nuopelnas.
Važiavo į prezidentūrą
Rietavo socialinių paslaugų centre lankomosios priežiūros darbuotoja dirbanti Inga Šimkuvienė su vaikais penktadienį lydėjo savo mamą į prezidentūrą. Vilniuje prie jų prisijungė ir Nijolės Miklošienės šeima.
Svarbią akimirką, kai Prezidentė D. Grybauskaitė įteikė valstybinį apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį, Aleksandros artimieji buvo greta ir džiaugėsi jai parodyta pagarba. Kaip tuo didžiavosi ir visi kiti lioliškės užauginti vaikai, dešimt jos anūkų ir trys proanūkiai.
