Danutę Gerybienę neabejotinai galima vadinti viena iš žinomiausių žvejų moterų Plungėje. Turguje savo prekybos verslu užsiimančią plungiškę ištisai kalbina žvejai. Ir ji turi ką papasakoti. Jau bus kur nors meškeriojusi ir paporins, kaip kibo.
„Vaikystėje žavėjausi savo dabar jau amžinatilsį tėčiu, kuris buvo medžiotojas ir dar žvejys. Mane, dešimtmetę, imdavo varove į medžioklę, o kitą dieną drauge jau užmesdavome meškeres. Gyvenome Šilalės rajone netoli Paršežerio ežerėlio, kuris jungiasi su Lūkstu. Oi, kiek daug kartų teko ten žvejoti. Tik kokia ta žvejyba tebuvo – smulkmė.
Paskui ištekėjau irgi už prisiekusio žvejo Vlado. Vyras itin mėgsta žvejoti Nemune. Įsikūrėme Plungėje, užsiėmėme prekybos verslu. Susidraugavome su viena jauna šeima. Vis važiuodavome su nakvyne prie Nemuno. Mums, moterims, tekdavo šeimininkauti, kepti šašlykus, bet aš vis norėjau baigti tą šeimininkavimą ir tapti tikra žveje. Priprašiau Vlado, kad išmokytų į Nemuną užmesti dugnines meškeres. Nemažai teko pavargti… Būdavo, kad nebesugebėdavau iš meldynų išbristi, tai vyrai ištraukdavo. O paskui prasidėjo mano didžioji žvejyba. Visa tai buvo prieš 25 metus“, – juokdamasi prisiminė Danutė, kaip tapo patyrusia žveje.
Dabar tai ji tikrai turi apie ką pasikalbėti su žvejais, kai jie sustoja prie jos prekystalio. Šiemet Nemune moteris sugavo beveik trijų kilogramų karšį. O rekordas – 3,2 kilogramo. Didelių lydekų sugauti jai dar nepavyko. Didžiausia svėrė beveik keturis kilogramus. Danutė išmoko meistriškai valdyti spiningą, įvairius žuvavimo būdus.
Nėra savaitės, kad sutuoktiniai neišsiruoštų į žūklę. O neretai tai būna kelis kartus per savaitę. Juodu labai mėgsta poledinę žūklę. Žiemą dažnai Kuršių mariose gaudo stinteles.
„Turbūt nėra geriau, kai šeimoje abu vienu pomėgiu sužavėti, o dar kartu ir darbuojamės. Dabar neįsivaizduoju gyvenimo be žūklės. Sūnus irgi žvejys, bet jis gyvena Amerikoje. Šiemet pakvietė atvykti paatostogauti, tad netoli Portlando žvejosime ežeruose. Pamatysime, kokios tos amerikoniškos žuvys…“ – smagiai kalbėjo Danutė.
Tikrai tai išskirtinė šeima. Prie to prisideda jų šunelis Rokis. Nėra žūklės, kad jis nebūtų kartu. Ar Nemuno deltoje Gerybos žvejoja, ar mariose žiemą stintauja, ar ant tilto į jūrą Palangoje būna ir gaudo grundalus, ar valtimi po Platelių ežerą sukinėjasi – Rokis visada drauge. Mėgsta sėdėti valties priekyje. Būna, kad nuo vėjo valtis sulinguoja, tad Rokelis atsiduria vandenyje. Gerybos juokauja, kad jam nupirks gelbėjimosi liemenę.
Atsisveikindama Danutė „Plungės“ redakcijai įteikė savo sugautų žuvų konservų dėžutę. Paragausime…
