Jazdauskiškių piliakalnis, dar vadinamas Girkontės (Girkantės) piliakalniu arba Pilale (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre 5494), yra Žemaitijos nacionaliniame parke, Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinyje, Plungės rajono savivaldybėje, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Jazdauskiškių kaime, prie kelio, vedančio iš Žemaičių Kalvarijos į Gegrėnus. Naudotas I tūkstantmetyje, įrengtas atskiroje kalvoje, upelio slėnyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės pietų kryptimi, 25 x 14 m dydžio, iki 1 m aukščio iškiliu viduriu, šlaitai statūs, 10 m aukščio. Apardytas arimų.
Iki šiol Jazdauskiškių piliakalnis mažai tyrinėtas. 1964 m. Istorijos instituto darbuotojai V. Daugudis, A. Merkevičius, K. Navickas ir A. Tautavičius kartu su Telšių kraštotyros muziejaus darbuotoju V. Valatka, vietos kraštotyrininkais, kitais specialistais surengė žvalgomąją archeologinę ekspediciją. Jos metu aplankė ir šį piliakalnį. Ekspedicijos ataskaitoje nėra rašoma apie aptiktus šioje vietoje radinius, o tik piliakalnio išorinis apibūdinimas. Įdomu, jog nurodoma, kad kalva „buvusi apaugusi medžiais ir krūmais, kurie neseniai nukirsti“. Gaila, tačiau dabar vėl piliakalnis yra apaugęs medžiais.
Netoli Pilalės, kitoje kelio Žemaičių Kalvarija–Gegrėnai pusėje, seniau buvęs malūnas. Pasak kraštotyrininko Juozo Mickevičiaus, piliakalnio šiaurės ir vakarų atšlaites siekė malūno tvenkinys. Vandeningas, ištisus metus neužšąlantis upelis, prasidedantis Jazdauskiškių kaimo lankoje, iki tvenkinio vietos gyventojų buvo vadinamas Vardupiu (Varupiu), o nuo tvenkinio iki Varduvos upės – Molupiu dėl molingo, mėlynojo molio, dugno. Sovietmečiu melioracija upelį pavertė kanalu.
Medinį malūną, minimą 1815 m., pastatė Gegrėnų dvarininkas. Po Pirmojo pasaulinio karo potvynis pridarė daug žalos malūnui, dėl vandens trūkumo sumažėjo jo produktyvumas, ir 1936 m. paskutinis Girkontės dvarelio savininkas Dutka jį nugriovė, o tvenkinio vandenį išleido. Šiuo metu tvenkinio vietoje plyti pieva.
Ant piliakalnio yra kapas ir išlikusi dalis antkapinio paminklo. Dalis paminklo – piliakalnio papėdėje. Čia palaidotas vienas iš buvusių Girkontės dvarelio savininkų, pavarde Taranauskas, nušautas sodyboje, manoma, kad dvarelio nuomininko. Pokario metais nežinomi piktadariai nuvertė nuo kapo paminklą, palaidojimo vietoje, ieškodami aukso, iškasė duobę.
Girkontės palivarką šalia malūno įsteigė Gegrėnų dvaro savininkas Antanas Venslauskis prieš baudžiavos pabaigą. Taranausko dukterys buvo paskutinės dvarelio valdytojos. 1940 m. Girkontės dvarelis buvo nacionalizuotas. Sovietiniais laikais gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai buvo neprižiūrimi ir vėliau nugriauti, liko tik buvusių pastatų pamatai.
Viena Taranausko duktė buvo ištekėjusi už Lietuvos lenko Dutkos. Vietos gyventojai dar ir dabar prisimena buvusį didžiulį ąžuolą, vadinamą Dutkinės ąžuolu, miške šalia dvarelio. Nors šio medžio nebėra, tačiau yra išlikusių kitų didelių ąžuolų. Viename jų buvo Lietuvoje labai reto juodojo gandro lizdas. Panašu, kad gandrui nepatiko medžiotojų, kurie tame pačiame ąžuole įsirengė lipynę, kaimynystė, o gal lizdą paukščiai paliko anksčiau, nei atsikraustė medžiotojai. Šiuo metu ir lizdas, ir lipynė yra viename ąžuole ir abu apleisti.
