Aplinkos ir paslaugų pritaikymas visiems yra subalansuoto vystymosi dalis. Tokia mintimi prasidėjo spalio 19–20 dienomis Plateliuose vykusi tarptautinė konferencija. Jos tikslas buvo pasidalyti gerąja patirtimi pritaikant aplinką ir paslaugas žmonėms su specialiaisiais poreikiais, identifikuoti problemas, su kuriomis susiduria įvairią negalią turintys žmonės.
Šiuo metu pasaulyje yra 600–900 mln. gyventojų, turinčių įvairią negalią. Be to, nemažai jų senyvo amžiaus ar turintys trumpalaikį apribotą judėjimą dėl patirtų traumų. Vien Europoje yra 50–60 mln. neįgalių žmonių. Iš jų apie 70 proc. gali ir nori keliauti ir pažinti įvairias pasaulio šalis ir objektus. Žiūrint iš verslo pusės, tai yra didžiulė potenciali rinka visai Europai ir kartu kiekvienam regionui atskirai.
Kodėl Europa įdomi visiems keliautojams? Čia – aplinkos, politinis ir socialinis saugumas, geras maistas, įdomūs objektai, socialinis-kultūrinis subalansuotumas. Europoje taip pat didėja verslo ir viešojo sektoriaus kompetencija, atsiranda naujų paslaugų ir paslaugų paketų, skirtų visiems žmonėms, įskaitant su specialiaisiais poreikiais. Pažymėtina, kad neįgalieji nori naudotis tokiomis pat paslaugomis, aplankyti tokius pat objektus kaip ir žmonės, neturintys negalios. Deja, kol kas neužtenka apgyvendinimo įstaigų, kurios būtų visiškai pritaikytos turintiesiems specialiųjų poreikių.
Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad vieno objekto pritaikymas visiems nesukuria draugiškos aplinkos visai vietovei, nes dažnai tik vienas pritaikytas objektas regione nėra patrauklus atvažiuoti neįgaliesiems. Turi būti sukurta visa paslaugų ir lankytinų objektų sistema, t. y. vietovėje turi būti keletas pritaikytų lankytinų objektų, maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos, galimybė patogiai patekti iki lankytino objekto. Be to, dažnai susiduriama su informacijos stoka. Planuojant savo kelionės maršrutus, sunku rasti informacijos apie objektų pritaikomumą visiems, paslaugų teikėjų pasiruošimą priimti žmones su specialiaisiais poreikiais.
Konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, ko dažnai nematome. Visiems yra suprantamos matomos negalios, kaip judėjimo, regėjimo ir pan., tačiau dalis žmonių turi nematomas negalias, tokias kaip įvairūs smegenų pažeidimai (mokymosi problemos, dislekcija, dezororientacija ir pan.). Todėl pritaikant ypač miestus ir gamtinę aplinką turi būti įrengta infrastruktūra, su kurios pagalba būtų galima lengvai orientuotis, lengvai gauti informaciją, išsikviesti pagalbą. Visos šios priemonės leidžia žmonėms, turintiems tokio tipo negalią, savarankiškai keliauti ir pažinti teritorijas.
Kaip vienas geriausių miesto pritaikymo neįgaliesiems pavyzdžių buvo pristatyta Liepoja. Čia infrastruktūra sutvarkyta taip, kad ir regėjimo, ir kitokią negalią turintys žmonės gali laisvai savarankiškai keliauti ir pažinti miestą. Specialiomis trinkelėmis išdėtos juostos, kurios padeda orientuotis regėjimo negalią turintiems asmenims, šviesoforai turi garso signalus ir Brailio raštu užrašytus simbolius, nurodančius kryptį, eismo juostų skaičių. Šaligatviai įrengti taip, kad jais būtų lengva judėti žmonėms su vežimėliais. Visa ši infrastruktūra buvo sutvarkyta glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis. Taigi šis gerasis pavyzdys parodo, kad, siekiant teritorijas pritaikyti visiems, būtina su minėtosiomis organizacijomis diskutuoti dar pirminėse projektavimo ir planavimo stadijose. Patys neįgalieji ir yra geriausi ekspertai, gali rekomenduoti geriausius aplinkos pritaikymo būdus.
Konferencijos dalyviai turėjo galimybę ne tik išklausyti puikius pranešimus, užduoti klausimus ir dalyvauti diskusijose, bet ir iš tikro pamatyti Žemaitijos nacionaliniame parke jau esantį neįgaliesiems pritaikytą Šeirės taką, susipažinti su Platelių ežero apžvalgos platformos rekonstravimo eiga, išbandyti jau išklotas dangas, pateikti savo siūlymus ir pastabas.
