Per šalį nuvilnijo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų renginių banga. Trispalvių vėliavėlių ar kitos tautinės atributikos – geltona, žalia ir raudona – vaizdas vis dar mirguliuoja akyse. Kiekvienas norėjome būti Nepriklausomybės šventės dalimi, kiekvienas savaip įsitraukėme į tautą apėmusį visuotinį džiaugsmą. Ir net didžiausi skeptikai, garsiai keikdami aukštas kainas ir prastą valdžią, giliai širdyje suvokė: Lietuvos gimtadienis – mūsų visų šventė.
Kokį kelią nuėjo tauta nuo istorinių 1918 metų, kai Vilniuje, dabartiniame Signatarų namų muziejuje, buvo pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos valstybė ir kad ji atsižada visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis? Tas kelias buvo ilgas ir sudėtingas, tačiau šimtmetį pasitikome išsiveržę iš ištisus dešimtmečius trukusios sovietų okupacijos gniaužtų. Tuo turėtume labai didžiuotis, nors laikotarpis po 1990 metų kovo 11-ąją atkurtos Lietuvos nepriklausomybės ir nebuvo toks lengvas, kaip tikėjomės.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva naują šimtmetį pasitiko kaip niekada pripažinta, turinti daug draugų, gerbiama ir ori valstybė. Švęsti mums svarbios datos atvyko daug garbių svečių iš viso pasaulio. Džiugu, kad trispalvės šviesomis sužibo žymiausi Rygos, Talino, Varšuvos, Briuselio, Niujorko, San Paulo, Los Andželo pastatai. „Visame pasaulyje matysime savo trispalvės spalvas ir visame pasaulyje bus kas džiaugiasi kartu su mumis“, – didžiavosi jubiliejaus išvakarėse Prezidentė.
Švenčiant šimtmetį neužmiršta padėkoti iškiliausioms asmenybėms, savo darbais garsinančioms Lietuvą. Dar kartą „ačiū“ ištarta istorikui Liudui Mažyliui, kuris Vokietijos diplomatiniame archyve surado Nepriklausomybės Aktą. Pagaliau pamatėme signataro Jurgio Šaulio ranka surašytą savo valstybės gimimo liudijimo originalą.
Jubiliejai – tai tik slenkstis, gražios sukaktys, kurias minint atsigręžiama į nueitą kelią, pasidžiaugiama pasiekimais. Juk visa, ką turime, kūrėme mes patys – karta po kartos, prisiimdami atsakomybę už savo šalies gerovę.
Vasario 16-oji šiemet buvo penktadienį, tad galima sakyti, kad Lietuva savo gimtadienio svečiams įteikė puikų ilgąjį savaitgalį. Žmonės, pasimėgavę prasmingais ir gražiais jubiliejiniais renginiais, dar turėjo gražaus laiko papramogauti ir kitokio pobūdžio šventėse. Nemažu traukos centru savaitgalį tapo agurkais ir pavasariu kvepianti Stintų šventė Palangoje, Šviesų festivalis Klaipėdoje.
Pailsėję, pasisėmę įspūdžių ir gerų emocijų, pradėjome skaičiuoti antrojo Lietuvos šimtmečio dienas. Tegul jis būna taikus ir ramus, kupinas dvasinės pilnatvės, kad galėtume dirbti ir gyventi savo tėvynės labui.
