Nuo vasario 10-osios daugiau nei dešimt dienų Plungės moterų krizių centre glaudėsi iš Kupiškio atvykusi Rita Butkienė. Čia ji gyveno ne todėl, kad neturėtų namų. Moteriai tiesiog nebuvo kur apsistoti, o į Plungę ji atvyko siekdama atgauti savo trejų metukų vaiką, kurį pasiėmęs sutuoktinis. „Buvau pasiruošusi, jei reikės, ir gatvėje nakvoti. Ir pasiryžusi be vaiko nė kojos iš Plungės nekelti“, – kalbėjo jauna moteris.
Uošviai sutiko pagelbėti
Iš Kupiškio kilusi Rita už plungiškio Gedimino ištekėjo dar būdama ketvirtojo kurso studentė, mokydamasi Kauno technologijos universitete. Vaikelis gimė 2006-ųjų rudenį. Tiesa, dar būdama nėščia, moteris mokslus laikinai nutraukė – dėl komplikuoto nėštumo teko eiti akademinių atostogų. Kadangi ir gimdymas buvo komplikuotas, atostogas teko pratęsti.
Nepritekliaus šeima lyg ir nejautė, turėjo savą būstą – gyveno, kaip sakė Rita, jos mamos nupirktame vieno kambario bute Kaune. Kai vaikui buvo kiek daugiau nei dveji metukai, 2009-ųjų pradžioje, jauna moteris nutarė baigti tą, ką pradėjusi, ir gauti chemikės diplomą. „Bandžiau vaiką nuvesti į darželį, tačiau jis per du mėnesius triskart persirgo sunkios formos bronchitu, todėl gydytoja kategoriškai uždraudė toliau lankyti darželį ir rekomendavo prašyti artimųjų pagalbos. Be to, mažylis darželyje jautėsi nesaugus, patyrė stresą, verkdavo, buvo nukritęs nuo supimosi arkliuko“, – prisiminė moteris.
Tada ir kilo mintis paprašyti Gedimino tėvų pagalbos – gal jie, kol Rita baigs mokslus, galėtų „padaboti“ mažylį. Anyta su uošviu sutiko. Netrukus vaikas buvo atvežtas į Plungę, o Rita su sutuoktiniu liko gyventi Kaune ir lankė vaiką savaitgaliais.
Sutriko sveikata
Tie, kurie kada nors krimto mokslų, žino, jog mokytis – nelengva. Ypač, kai reikia laikyti egzaminus, rašyti kursinius ar diplominį. Tikrai ne vienam, kaip sakoma, stogas ima čiuožti. Baigdama mokslus, su įtampa ir stresu susidūrė ir Rita. Kaip pati sakė, norėdama viską suspėti, kelias dienas nieko nevalgė, kelias naktis liko be miego, dėl to išseko, sulyso. Ir tai nepraėjo be pasekmių. Norėdama bent kiek nusiraminti, sumanė parūkyti. Po antrosios cigaretės Ritai pasidarė bloga, Gediminas jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
„Man konstatavo ūmų psichikos sutrikimą. Nors medikai sakė išrašysiantys man vaistų ir išleisiantys į namus, aš pati prašiausi į ligoninę. Norėjau, kad mane nuodugniai ištirtų ir pagydytų. Tačiau, jei tik būčiau žinojusi, kad per tą ligoninę neteksiu vaiko, niekad nebūčiau gulusi“, – kalbėjo Rita.
Konstatavę, kad Rita pasveiko, medikai iš ligoninės ją išleido po 30 dienų. Per tą laiką ji atsigavo, sustiprėjo. Moteris sakė gydytojų klaususi, ar dėl to, kad gydėsi tokio pobūdžio įstaigoje, jai nekils kokių problemų dėl vaiko auginimo. Šie patikinę, jog tikrai ne.
Pasak moters, dar būnant ligoninėje, jai tapę neramu – esą vyras labai nenoriai atvykęs jos pasiimti. O parvažiavus į namus Kaune, nenorėjęs nei vaiko parvežti, nei jos į Plungę nuvežti. Kai ši pagrasindavo važiuosianti viena, Gediminas neva atsakydavęs, kad nevargtų, nes jos vienos vis vien niekas neįsileis.
Pasitiko smūgiais
Tada jiedu esą susikivirčijo, Rita ir jos artimieji esą buvo išvadinti „psichinių šeimynėle“. Po konflikto moteris išvyko pas savo mamą Valeriją Dieninienę. Mama išvargusiai ir įtampos nukamuotai dukrai parūpino poilsio kelionę į Palangą. Tuomet vyras ir jo namiškiai jai vėl pasakę: „Tu gydykis, o mes vaiku pasirūpinsim“. „Vėliau sužinojau, kad rūpinosi ne tik vaiku, bet ir mano turtu – turėjo kėslų be mano žinios parduoti butą Kaune“, – pasakojo moteris.
Po sanatorijos visi Ritos keliai vėl vedė pas mažylį. Rugpjūčio 3-iąją ji kartu su mama ir iš Airijos parvykusiu broliu atvyko į Plungę, į vyro tėvų butą – tikėdamasi, kad leis jai su vaiku pasimatyti, o gal ir pasiimti jį.
„Vos tik prasivėrus durims, buvau įtempta į vidų. Mano mama ir brolis liko laiptinėje. Anyta rėkė ant manęs, keliskart trenkė per veidą. Šaukiausi pagalbos, o už durų likę mama ir brolis net nebežinojo, ko griebtis“, – nemaloniais prisiminimais dalijosi Rita. Tada ji du mėnesius buvo nemačiusi vaiko, o šis, vos ją pamatęs, ėmęs džiūgauti, šaukti mama.
Ritos mamos iškviesta policija ir vaiko teisių apsaugos specialistai niekuo padėti negalėjo. Esą tai šeimyninis konfliktas, sutuoktiniai turį patys susitarti, pas kurį bus vaikas. Tačiau susitarti, kaip teigė jauna moteris, – neįmanoma: antroji pusė atsisako jai duoti vaiką, ir tiek. Policija rimčiau sureagavo tik į tai, kad prieš Ritą naudotas smurtas – mat ir pati Rita, ir jos mama Valerija policijai parašė pareiškimus dėl sumušimo. Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl to nepradėtas – kadangi, kaip nustatė medikai, Ritos sužalojimai nežymūs, nukentėjusiosioms rekomenduota kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Ryžosi vykti į Plungę
Rita ir jos mama, neradusios bendros kalbos su plungiškiais, išvyko į Kauną. Pakeliui Ritos mamai darėsi vis blogiau, o vakare, ištikta širdies infarkto, ji atsidūrė Kauno klinikose.
Matydama, kas atsitiko dukrai, V. Dieninienė ją ragino – skirkis, tačiau dukra neklausė. Galų gale, atvykus vyrui, jiedu susitaikė ir, nutarę išnuomoti butą, abu išvyko gyventi į Plungę. Rita sakė mačiusi tik tokį būdą būti arčiau savo vaikelio.
Atvykusi čia, Rita su vyru apsigyvenę ne pas tėvus bute, o jų sodo namelyje. Dieną ji būdavusi su vaiku, vakare mažylį išveždavę. Pasak moters, kai likdavo viena su vaiku, jai kildavę minčių bėgti, bet kur dingsi, kai neturi nei pinigų, nei telefono. Atšalus orams, jiedu parvykę pas tėvus, tačiau santarvės esą nebuvo. Kaip prisiminė Rita, kildavę ir barnių, ir net muštynių. Po vieno tokio atvejo ji pasakiusi, kad nebesitaikys. Išgirdę tai, vyras ir jo tėvai esą varę ją lauk, bet Rita nėjo. „Pasakiau, kad čia mano vaikas, čia daiktai, niekur neisiu. Ir užsidariau vonioj. Tada vėl atvyko policija, bet ir vėl niekuo nepadėjo“, – pasakojo Rita.
Procesas pradėtas
Baimindamiesi dėl jaunos moters sveikatos ir gyvybės, artimieji ir pažįstami ją ragino – greičiau bėk iš ten. Rita taip ir padarė – su policijos pagalba atsiėmusi savo asmeninius daiktus, išvyko į Kupiškį ir… galų gale pasiryžo pradėti skyrybų bei vaiko susigrąžinimo procesą.
Pasak Ritos, ji jau kelis mėnesius gyvena Kupiškyje, vyras ir vaikelis – pas tėvus Plungėje. Per tą laiką moteris vos kelis kartus turėjo progos pakalbėti su mažyliu telefonu, o atvykti ir pasimatyti jai esą draudžiama.
Prie durų – keturias valandas
Vis dėlto neatlaikė mamos širdis – šių metų vasario 10-ąją ji vėl atvyko į Plungę. Manydama, kad uošviai jos nepriims, Rita susižinojo, kad gali apsistoti Moterų krizių centre. Ten esą ir vaikelį ji galėtų parsivesti – vietos yra, sąlygos puikios. Žinodama, kad mažylis – darželyje, moteris nuėjo ten. Susiskambinus su Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir Moterų krizių centro socialine darbuotoja, Ritai buvo leista vaiką pasiimti.
Tačiau pabūti su vaiku jai nebuvo lemta. Vos išsivedė mažylį į kiemą, prisistatė Gediminas. Pagriebęs vaiką, išvyko į namus. Rita nusekė iš paskos, vėliau esą keturias valandas stovėjo prie uošvių durų, beldė, klebeno rankeną, bet… jos neatsivėrė. Kitą dieną moteris kreipėsi į policiją, Vaiko teisių apsaugos specialistus, netgi į Seimo nario ir europarlamentaro padėjėjus. Tarpininkaujant pareigūnams ir Moterų krizių centro socialinėms darbuotojoms, Ritai pagaliau pavyko pasiekti, kad vaikas jai būtų atvežtas.
Moteris su vaiku išbuvo visą dieną, paskui dar pusantros paros mažyliui leista pabendrauti su mama. Ir viskas. Esą, reikia vesti vaiką į darželį. Norėdama dar pabūti su savo atžalėle, Rita vėl ėjo į darželį, bet sužinojo, kad vaikas į darželį nebevedamas.
Pabuvusi Plungėje vienuolika dienų, Rita išvyko į Kupiškį. Sakydama, kad atgal kelio jau nėra, ji sieksianti kuo greičiau išsituokti. Mat, kol jiedu su Gediminu susituokę, nei policija, nei vaiko teisių apsaugos specialistai jai padėti negali – esą pagal įstatymą sutuoktiniai turi geruoju susitarti dėl vaiko. Taigi dabar Ritai jau akivaizdu, kad viską išspręs tik… ištuoka, tiksliau – teismas.
Kol šeima, niekas nesikiša
Tą patį sakė ir Plungės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldona Striaukienė. Anot jos, kol tėvai susituokę, jų tarnyba jokių sprendimų priimti negali. Gali tik tarpininkauti, konsultuoti. „Tai mes ir padarėme, tačiau nuspręsti, su kuriuo iš sutuoktinių turi būti vaikas, mes negalime. Abiejų jų teisės į vaiką kol kas vienodos“, – komentavo A. Striaukienė.
Anot vaiko teisių apsaugos specialistės, Ritai buvo paaiškinta, kad ji gali kreiptis į teismą dėl vaiko laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tačiau po to išsyk turėtų sekti ir santuokos nutraukimo byla. Nagrinėdamas ją, teismas ir sutuoktinių turtą padalija, ir bendravimo su vaiku tvarką nustato. Jei, paskyrus laikinąsias vaiko apsaugos priemones, per dvi savaites teismas nesulaukia ieškinio dėl skyrybų, paskirtosios priemonės nustoja galioti.
Ritos mama V. Dieninienė sakė palaikanti dukros apsisprendimą skirtis. Jos teigimu, dukros padėtis – nepavydėtina. Ji tai ne tik iš dukros pasakojimų žinanti, o ir pati susidūrusi – tąkart, kai Rita buvo mušama, jai teko už durų to siaubo klausytis. „Aš dukrai ne kartą sakiau – skirkis, o ji vis – „myliu jį“. Ir nesiskirdavo. Matydavau, kad žentas – neprognozuojamas, be to, jam labai didelę įtaką turi itin ambicingi tėvai“, – telefonu pasakojo V. Dieninienė.
Anot moters, jos dukrai nieko nereikia – tegu tik vaiką atiduoda, o ji pati jį ir aprengs, ir apaus, ir išlaikys.
Vienintelis motyvas – psichikos liga
Ritos vyras Gediminas, telefonu pakalbintas apie jųdviejų šeimynines problemas, atsakė, jog viskas, ką kalba žmona, – melas. „Ji – sergantis žmogus. Man jos gaila, tačiau ji negali vaiko auginti – nesugeba. Mes čia sveiki, o jie ten visa šeimynėlė ant vaistų gyvena. Ir vaiką kokiais psichotropikais maitintų“, – nusiteikimą prieš žmoną, kuri dėl įtampos ir išsekimo sykį atsidūrė ligoninėje, dėstė vyras.
Paklaustas, iš ko vaiką išlaiko, ar turi kur gyventi, Gediminas kiek sutriko. Mat nei nuosavo būsto, nei pajamų jis neturi – viskas iš tėvų. „Aš noriu, kad ji gydytųsi, bet ji nesigydo, todėl ir skirsiuos bei reikalausiu, kad jai būtų atlikta ekspertizė“, – kalbėjo Gediminas. Klausiamas, ar tiesa, kad rugpjūčio 3-iąją Rita buvo sumušta, vyras tai neigia. Esą niekas jos nemušė, tik ji pati norėjusi vaiką per balkoną išmesti.
Beje, kalbantis su Gediminu, girdėjosi ir suflerio, tiksliau – suflerės, balsas. Kas padėjo vyrukui bendrauti su korespondente, belieka spėlioti.
Gal, išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą, mamai bus suteikta galimybė auginti savo mažylį? Jei ne auginti, tai bent jau bendrauti teismo nustatyta tvarka, kurios vyras jau nebegalės pažeidinėti.
P. S. Kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, sužinojome, kad Plungės rajono apylinkės teismas atmetė Ritos prašymą dėl vaiko laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo. Kaip sakė pati moteris, sprendimas priimtas, remiantis Plungės vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada.
Taigi mažylis, kaip nusprendė teismas, laikinai paliktas gyventi su tėvu. Kodėl? Šito Rita sakė nežinanti, nes į teismą net nebuvo kviečiama, viskas esą nuspręsta jai už akių. Dabar moteris sakė lauksianti skyrybų bylos baigties. Gal bent jau tuomet jai bus suteikta galimybė pačiai auginti savo atžalą.
