„Miesto veidas po privatizavimo gražėja“, – yra įsitikinęs Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis. Birželio 28-ąją sušauktame tarybos posėdyje pristatydamas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo praėjusiais metais ataskaitą direktorius pateikė išsamią informaciją, kiek ir kokio turto turima ir kaip sekasi jį valdyti. „Pirmiausia susitvarkykite savo“, – neretai tokią pastabą administracijos vadovui tenka išgirsti, kai gyventojai paraginami labiau prižiūrėti savo nekilnojamąjį turtą. Kad šiame pasakyme yra tiesos, pripažino ir G. Bagužis – tarp Savivaldybei priklausančių objektų tikrai yra tokių, dėl kurių šeimininkui turi būti gėda.
Administracijos direktorius informavo, kad tokia Savivaldybės turto valdymo ataskaita yra parengta pirmą kartą, ją inicijavo Turto skyriaus specialistai.
Remiantis praėjusių metų duomenimis, Plungės rajono savivaldybės žinioje buvo ir patikėjimo teise buvo valdomos 43 įstaigos, 488 objektai. Šio turto likutinė vertė – 28 887 041 euras.
2017-ųjų pabaigoje didžiausią bendro Savivaldybės nekilnojamojo turto ploto dalį sudarė mokslo paskirties statiniai – beveik 54 proc. 12 proc. – kultūros, 11 proc. – gyvenamosios paskirties, 8 proc. – administracinės, 9 proc. – kitos paskirties (garažai, sandėliukai, pirtys, tualetai, katilinės, kapinių sargo nameliai), 6 proc. – gydymo paskirties nekilnojamasis turtas.
Per praėjusius metus Savivaldybė įsigijo 7 nekilnojamojo turto objektus. Sudarius pirkimo–pardavimo sutartis nupirkti 6 butai (289,53 kv. m, įsigijimo vertė – 104 400 (360 Eur už 1 kv. m); pagal dovanojimo sutartį įgytas viešasis tualetas, kurio vertė – 19 900 Eur (stadiono rekonstravimo metu jis nugriautas).
Turto skyriaus parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad 2017-aisiais buvo parduoti 36 Savivaldybei priklausantys nekilnojamojo turto objektai. Iš jų: 19 objektų – gyvenamosios paskirties, 1 – gydymo paskirties (dalis pastato – laboratorija), 1 – mokslo (Paukštakių mokykla) paskirties, 15 – kitos paskirties (sandėliukai, kiemo statiniai). Parduoto turto vertė – 183 850 Eur.
Dalis Savivaldybės valdomo turto yra išnuomojama. Per metus iš trumpalaikės ir ilgalaikės nuomos savivaldybės įstaigos gavo 56 585 eurus pajamų. Didžiausi Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomotojai pagal metinį nuomos mokesčio dydį: UAB „Skonio fabrikas“ – 7 210,08 Eur (5,55 Eur už 1 kv. m); UAB „Kontrus“ – 4 701,5 Eur (1,85 Eur už 1 kv. m); UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras – 3 998,97 Eur (1,59 Eur už 1 kv. m); UAB „Jaroda“ – 3 743,52 Eur (1,16 Eur už 1 kv. m); AB „Lietuvos draudimas“ – 3 317,4 Eur (2,40 Eur už 1 kv. m).
Pristatydamas turto klausimą, G. Bagužis paminėjo ir situaciją, kokioje yra pagal panaudos teisę valdomas turtas. Ataskaitoje pažymima, jog „didelė dalis – net 14 proc. (20 505 kv. m) – Savivaldybei priklausančio turto, kuris yra nereikalingas Savivaldybės ir jos įstaigų funkcijoms vykdyti, buvo perduotas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis kitiems subjektams, kurių veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse. 2017 metais Plungės rajono savivaldybė turėjo 96 pasirašytas galiojančias panaudos sutartis“. Šis skaičius, G. Bagužio nuomone, tikrai per didelis. Administracijos direktorius įsitikinęs, kad organizacijos turėtų labiau galvoti, kaip uždirbti pinigą, patalpų suteikimas pagal panaudą to daryti jų tikrai neskatina.
Didžiausi Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos gavėjai pagal bendrą naudojamą plotą: VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninė – 10 879,13 kv. m; VšĮ „Plungės futbolas“ (žirgynas – sporto salė, kairysis pastatas (vakarų oficina) – 1 017,73 kv. m; Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla (suteiktos patalpos bendrabutyje Birutės g. 33) – 646,24 kv. m; VĮ Plungės rajono greitoji medicinos pagalba – 422,73 kv. m; VšĮ „Kretingos maistas“ (dabartinis pavadinimas VšĮ „Bruneros“ – valgykla Platelių gimnazijoje) – 409,41 kv. m.
Turto valdymo klausimas suteikė progą vietos politikams dar kartą prisiminti ir pačius problemiškiausius objektus, dėl kurių būklės Savivaldybei, kaip jų savininkei, tikrai turėtų būti nesmagu. Pirmiausia – irklavimo bazės pastatai. „Tai Plungės gėda, – mano G. Bagužis. – Blogiausia, kad čia lankosi mūsų vaikai ir jie turi sportuoti tokiomis sąlygomis.“ Tiesa, bandyta keisti šią situaciją. Plungės sporto ir rekreacijos centras yra pasirašęs nuomos sutartį su viešąja įstaiga „Gaivusis lašas“, pagal kurią pastaroji organizacija buvo įsipareigojusi sutvarkyti vieną iš irklavimo bazės statinių, sumontuoti vaizdo kameras, bet nieko iki šiol nėra padaryta.
Meras A. Klišonis politikams paaiškino: kadangi nėra vykdomi įsipareigojimai, nuomos mokestis taip pat nemokamas, tai Savivaldybė ketina dėl to kreiptis į teismą. „Net nėra aišku, gyvi jie ten ar negyvi“, – apie „Gaivųjį lašą“ kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Tarp Savivaldybės valdomų pastatų – ir Vytauto g. 7 esantys garažai, Telšių g. 3 įsikūręs pastatas. „Tai tarybinių laikų atgyvena, kurią vienareikšmiškai reikia parduoti“, – apie pastarąjį objektą tvirtą nuomonę turėjo G. Bagužis. Savivaldybėje, kaip akcentavo administracijos direktorius, pradedama ir diskusija, ką reikia daryti su anksčiau minėtais garažais Vytauto gatvėje. Čia daugiau iniciatyvos ir konkretesnio darbo esą laukiama iš tarybos narių.
„Lengviausia numesti tarybos nariui – tegu jis laksto po kiemą ir ieško, kas kam priklauso“, – pyktelėjo Ričardas Jocys, tikėjęsis iš direktoriaus gauti konkretesnį atsakymą dėl tų garažų ateities, nes vis dar yra neaišku, kokios sklypų ribos yra minėtojoje garažų teritorijoje, o tai ir apsunkina bei vilkina objektų sutvarkymo klausimą.
Artimoje ateityje, G. Bagužio nuomone, vietos politikams teks nuspręsti ir ką daryti su Pramonės gatvėje esančiu Plungės autobusų parko administracijos pastatu. Jis nenaudojamas, tiesa, antrame aukšte yra įsikūrusi siuvykla. Tai gal jos valdytojai parodys norą pastatą privatizuoti? Būtent perleidus Savivaldybei nebereikalingą turtą kitiems šeimininkams, pasak G. Bagužio, Plungė gražėja. To pavyzdys – buvęs teismo pastatas miesto centre.
Išklausius Savivaldybės disponuojamo turto ataskaitą, kai kurie tarybos nariai pastebėjo, kad vertėtų į panašią apskaitą įtraukti ir Plungės rajono savivaldybei priklausantį biologinį turtą.
