Šios savaitės „vinis“, be jokios abejonės, buvo per visą Lietuvą nuskambėjęs įvykis Kaune, kai iš tėvų buvo paimti du mažamečiai vaikai – dvejų metų berniukas ir trimetė mergaitė. Ažiotažą visuomenėje sukėlusio įvykio atomazga – mamai uždrausta gyventi su vaikais, o ir kita pusė „nukraujavo“: dėl kai kurių veiksmų prieštaringumo Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovei pažemintos pareigos.
Viso to pradžia – praeiviai užfiksavo mamą, kuri trenkė berniukui per rankas. Gerą mėnesį be vaikų gyvenusi šeima jaučiasi nepagrįstai šmeižiama. Na taip, mama mažyliui sudavė, bet nestipriai, jokių smurto žymių ekspertai ant vaiko kūno nerado. Moteris teisinasi, kad sūnui krepštelėjo norėdama jį suvaldyti, nes jis savo elgesiu galėjo sukelti pavojų savo sveikatai.
Nors vėliau vaiko teisių apsaugos specialistai aiškino, kad minėtoji situacija nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios iš šeimos buvo paimti vaikai, esą netinkami pasirodė kiti tėvų naudojami auklėjimo metodai – namuose rastas beržinės košės įrankis, tačiau net pats socialinės apsaugos ir darbo ministras pripažino, kad į kai kurias įvykio aplinkybes vaiko teisių sergėtojai pažiūrėjo neadekvačiai. Esą trūko tarpusavio susikalbėjimo ir bendradarbiavimo, teisingo situacijos išaiškinimo visuomenei, pačių tėvų geranoriškesnio požiūrio į valdininkų siūlymus. O visuomenė sukilo – kur matyta, kad už krepštelėjimą iš šeimos atimtų vaikus! Ir iš tikrųjų, negi tikrai šitoje istorijoje nebuvo kiek persistengta?
Kažkodėl prisiminiau momentą, kai sūnų atvedus į darželį po vasaros atostogų mums, tėveliams, buvo surengtas susirinkimas ir direktorė, informuodama apie Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimus ir sugriežtintas normas, pasakė: „Prašau, nepraraskime sveiko proto.“ Būtent to sveiko proto, manyčiau, ir pritrūko kauniečių šeimos dramoje, ir lazdą valdininkai kaip reikiant perlenkė: vis iš to noro užsidirbti pliusų „už gerą darbą“, o gal priešingai – iš baimės, kad tik nebūtų apkaltinti abejingumu.
Ar tik neperlenkta lazda bus ir Plungės rajono savivaldybėje? Mero iniciatyva buvo pateiktas tarybai svarstyti klausimas dėl dar vieno mero patarėjo etato įsteigimo. Jau trečio. Ar ne per didelė prabanga mūsų nedidelei savivaldybei? Naujasis patarėjas esą būtinas, nes pastaruoju metu Savivaldybė vykdo vis daugiau didelės reikšmės ir apimties infrastruktūros projektų, taip pat nepakankamas dėmesys skiriamas rajono verslo sąlygoms gerinti ir naujoms verslo įmonėms pritraukti į rajoną. Taip ir norisi pasakyti – jūs ką, juokaujat? Kirba mintis sąmonės užkaboriuose: o gal kažkam atsirado poreikis įsidarbinti Savivaldybėje, kad ir trumpam, iki kitų metų balandžio, o jei leis rinkėjai, žiūrėk, ir dar kitai kadencijai?
Pripažinkim, tikrai nėra taip, kad dabartiniai patarėjai šluostytųsi prakaitą nuo jiems patikėtų užduočių. Todėl gal, užuot ieškojus dar vieno valdininko, vertėtų objektyviai įvertinti esamas pareigybes. Pavyzdžiui, kuo skiriasi Savivaldybės administracijos viešųjų reikalų specialisto darbas nuo tokią pačią sritį kuruojančio mero patarėjo veiklos? Man norisi dėti lygybės ženklą.
