Rietavo savivaldybė mini dešimties metų, kai gyvuoja savarankiškai, jubiliejų. Jos teritorijoje yra penkios seniūnijos: Rietavo, Medingėnų, Daugėdų, Tverų ir Rietavo miesto. Jose gyvena apie 10 tūkstančių gyventojų. Jubiliejaus proga pakalbinome Rietavo savivaldybės merą Antaną Černeckį.
Pirmą kartą Rietavas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1253 m., o dokumentuose oficialiai kaip miestas – 1525 m. Po Antrojo pasaulinio karo Rietavas tapo rajono centru, jam suteiktos rajono teisės. 1963 m., Lietuvoje prasidėjus rajonų stambinimo laikotarpiui, Rietavas prijungtas prie Plungės rajono. O prieš dešimtmetį Rietavas vėl pradėjo tvarkytis savarankiškai.
Meras, pasišventęs darbui
Pirmuoju ir iki šiol vieninteliu meru tapo Antanas Černeckis. Gimęs buvusiame Salantų rajone, mokėsi Plokščių (Šakių r.) pradinėje mokyklėlėje, Grūšlaukės (Kretingos r.) aštuonmetėje, Darbėnų (Kretingos r.) vidurinėje. Vėliau išvyko į Šiaulius – studijavo pedagoginiame institute, įgijo fiziko-astronomo specialybę.
Po mokslų A. Černeckis grįžo į Žemaitiją. Tuometinėje Rietavo Lauryno Ivinskio vidurinėje mokykloje metus dirbo fizikos ir matematikos mokytoju, Rietavo ir Stalgėnų vakarinėse mokyklose dėstė fiziką, Stalgėnų aštuonmetėje mokykloje – fiziką ir darbinį ugdymą. Meras su švelnia nostalgija kalbėjo apie metą, kai, rytą išėjęs į darbą, grįždavo tik vakare apie devintą, mat dar turėjo ir fotografų bei fizikų būrelius.
1985 m. pavasarį dabartinis Rietavo meras tapo Žadvainių pagrindinės mokyklos, kurioje dirbo penkiolika metų, direktoriumi, o 1990-1995 m. buvo Plungės rajono tarybos narys. Vėliau nuo politikos kiek nutolo, kaip pats A. Černeckis sakė, galbūt šiek tiek ja nusivylė.
Tačiau neilgam – 2000 m. vėl įsitraukė į aktyvią veiklą ir tapo meru. Šiandien A. Černeckis pagrįstai gali didžiuotis savo veikla, nes skaičiuoja jau trečiąją kadenciją.
A. Černeckis prisiminė: „Rietavas niekada nebuvo skriaudžiamas, tačiau seniau buvo taip: tarkim, jei Plungėje suplanuota pastatyti tris namus, Rietave – proporcingai vieną. Tačiau Plungėje darbai bent pradėti, o mūsų mieste – ne“. Gerbiamas meras prisipažino, jog mintys apie Rietavo savivaldybės atsiskyrimą sklandė jau seniai. Savivaldybės taryboje buvo susikūrusi vadinamoji Rietavo frakcija, kuri visada pasisakydavo už tai, kad Rietavas veiktų savarankiškai. 2000-aisiais taip ir įvyko.
Laisvalaikiu, kurio lieka ne taip jau ir daug, meras mėgsta žaisti šachmatais, išvykti į gamtą, mišką.
Svarbiausia – nesustoti pusiaukelėje ir nemeluoti
Įdomu, kaip pavyksta pelnyti gyventojų palankumą ir Rietavui vadovauti visą dešimtmetį?
– Tiesiog dirbu – kitaip nemoku. Jei jau kažko imuosi, tai padarau iki galo. Pusiaukelėje stengiuosi nesustoti. O jei negali įgyvendinti, geriau nė nepradėti. Ir niekada negalima meluoti, reikia žmonėms sakyti tiesą, kad ir kokia ji bebūtų, – sako A. Černeckis. Kiek pamąstęs, priduria: – Reikia paprastai ir aiškiai kalbėti su žmonėmis, niekada neišsišokti.
Kaip didžiausias vietos bėdas Rietavo meras minėjo didėjantį nedarbą ir pristabdytą gamybą. Nors ir pasidžiaugti galima: nebankrutavo didelės įmonės, tad išvengta didesnių sukrėtimų. Taip pat nemaža bėda – daugiabučių renovavimas, nes, kaip sakė meras, kitaip nesutaupysi. Ir kuo greičiau reikia tai daryti, kol kainos kritusios.
Dabar vykdomi net 39 įvairūs projektai, pasak mero, pusė iš jų jau pradėti įgyvendinti. Didelė dalis iš jų – gatvių ir pastatų tvarkymas. Bendra visų projektų vertė – apie 37,7 milijono litų.
Savarankiškos savivaldos dešimtmečio proga Rietavo savivaldybė apdovanojo du šimtus nusipelniusių savo kraštui visuomenininkų. Kaip sakė meras, tai tik dalis nusipelniusių kraštiečių, daugybė liko neapdovanotų – galbūt net labiau nusipelniusių.
– Juos būtinai pagerbsime per kitas miestui svarbias šventes, – tvirtai pažadėjo meras.
