Tuoj prasides Adventas. Už lango vis anksciau temsta, gamtoje – pats tamsiausias, pats niuriausias metas. Kokia troškimu ir lukesciu gausybe apemusi mus, lukuriuojancius prie užvertu Advento vartu, nuolat ieškancius nauju keliu ir naujos erdves savo gyvenime! Nutrukes ryšys, netiketa liga, užgriuve darbai, atsakomybe už vaikus, nesutarimai šeimoje – ka toliau daryti? O širdis veržiasi i placiasias erdves, i šviesa, trokšta gyventi, džiaugtis, ilgisi giliausiu jausmu.
Slapta ar atvirai laukiame kažko, kas turi ivykti ir tikrai ivyks, – didžiojo lukesciu išsipildymo. Argi mumyse neslypi nebylus, taciau širdies gelmes siekiantis ilgesys, musu kasdiene varomoji jega, raginanti mus sutelkti savo pastangas, palaikanti mus kiekviename žingsnyje, net tamsiausioje naktyje? Atsiveriantys Advento vartai atveria kelia, vedanti i šviesa. Tame kelyje juntame esant vilties, esant Dievo pažado ir gyvo tikejimo ženklu, liudijanciu, jog pacius brangiausius dalykus gauname dovanu.
Kaledos priklauso vaikams ir vaikui, slypinciam kiekviename iš musu. Kaledos kreipiasi i mumyse gyvenanti vaika ne todel, kad ši švente yra vaikiška, bet kad ji, kaip ir vaikai, yra artima gyvenimo šaltiniams. Mes akis i aki susitinkame su tuo, kas musu gyvenime yra svarbiausia, gražiausia ir vertingiausia.
O kodel taip laukia Kaledu musu vaikai? Ši klausima uždaveme Vyskupo Motiejaus Valanciaus katalikiškosios pradines mokyklos treciokams.
Auguste: „Kaledos – pati gražiausia metu švente. Tai Jezaus gimimo diena. Prieš šia švente žmones stengiasi buti vieni kitiems geresni, tvarko namus ir puošia eglute, dabina net kiemus, keiciasi dovanelemis. Kaledos yra šeimos švente. Musu šeima per Kucias susirenka pas mociute, ruošiame stala su dvylika patiekalu. Po vakarienes einame i bažnycia. Sugriže po eglute randame daug dovanu. Linkiu, kad visi vaikai ju gautu“.
Arune: „Tai pati nuostabiausia metu švente. Aš jos laukiu, nes susirenka visa šeima. Atvažiuoja mociute, senelis, krikšto teveliai ir pusbroliai. Kuciu vakara man patinka ivairus burtai, kuriuos darau su mamyte ir broliu. O ryta randu dovanu. Man patinka jas ne tik gauti, bet ir kitiems dovanoti, pasakyti geru žodžiu. Gražu matyti išpuošta bažnycia, bet dar gražiau stebeti, kokios minios žmoniu susirenka pasveikinti gimusi Kudikeli Jezu. Malonu širdelei klausytis kunigo žodžiu apie Jezu ir mergele Marija“.
Karolis: „Kaledos – stebuklu metas. Aš labai ju laukiu. Kaledu laikas teikia tiek daug malonumu. Tai todel, kad gimsta Kudikelis Jezus. Kaledu ryta su visa šeima einame i bažnycia. Griže valgome šventinius pietus, o antraja diena lankome gimines. Daugiausia kalediniu staigmenu buna pas mociute. Nuvažiaves ten begu pasižvalgyti po eglute. Dar Kaledos man patinka todel, kad per jas buna žiemos atostogos. Jas stengiuosi praleisti, patirdamas daug nuotykiu. Po atostogu su malonumu grižtu i mokykla“.
Gintare P.: „Kaledos – mano megstamiausia švente todel, kad tai Jezaus gimimas, o antra, kad gaunu dovanu. Mes su teveliais žerinciais blizguciais puošiame eglute. Per pietus važiuojame i kaima pas mociute, cia susirenka visa musu gimine, daug pusseseriu ir pusbroliu. Jeigu nebuna labai šalta, einame i kiema. Taciau smagiausia buna daržineje, kur daug šieno ir galima šokineti. Štai kodel aš taip laukiu Kaledu“.
Monika: „Kaledos – viso pasaulio švente, Jezaus gimimo diena. Tai linksma švente. Man patinka puošti eglute blizguciais ir žaisliukais, patinka žiureti i blyksincias girliandas. Labiausiai laukiu Kaledu senio dovanu, kurias jis palieka po eglute“.
Mindaugas: „Kaledu senelis atneša daug dovanu. Puošiame Kaledu eglaite. Švenciame Jezaus gimima. Leidžiame i ora fejerverkus. Griže iš bažnycios, uždegam Kaledu žvakele, keiciames dovanomis. Nueiname i kapines. Aplankom senelius, pažistamus. Tai štai kodel aš laukiu Kaledu“.
Aušrine: „Kaledos – tai dovanos ir linksmybes. Tada pabuni su artimaisiais. Buna trumpos atostogos, teveliai neina i darba, o aš – i mokykla. Gali atsipalaiduoti. Gatves ir parduotuves buna labai gražiai išpuoštos. Visi džiaugiasi“.
Vilius: „Aš labai laukiu tos nuostabios šventes. Mes puošiame eglute, o puošdami klausomes kalediniu dainu ir giesmiu. Einame i bažnycia. Dar viena nuostabi švente – Kucios. Po ju pradedi laukti ryto, nes po eglute rasi dovanu. Visiems buna linksma ir smagu“.
Gabriele: „Kaledos – ivairiaspalve švente. Per jas labai linksma, nereikia eiti i mokykla ir neužduoda namu darbu. Man labai patinka rašyti laiškus Kaledu seneliui ir padeti po egle. Kai atsikeli kita ryta, pamatai daug dovanu, skubi jas išpakuoti. Tik tada prisimeni laiška. Pamatai, kad jo nebera“.
Indre: „Man Kaledu senelis paraše laiška ir papraše, kad atsakyciau jam, kodel laukiu Kaledu. Aš masciau, galvojau ir viena diena sugalvojau. Parašysiu seneliui taip: „Aš laukiu Kaledu todel, kad atneša dovanu, kad gimsta Dievas, kad žemeje viešpatauja taika ir ramybe, kad senelis nenuobodžiauja. Todel ta švente – brangiausia iš visu“.
Agne: „Yra daug ivairiu švenciu. Viena iš ju – Kaledos. Ju laukia maži ir dideli. Kiekvienuose namuose yra papuošta eglute Dievo gimimui. Aš irgi laukiu Kaledu. Gaunu daug dovanu, ir visi esame laimingi“.
Diana: „Kaledos – didele švente, tai – Kristaus gimimas. Visur vyrauja šventine nuotaika, visi žmones tampa geresni. Aš per Kaledas laukiu stebuklo. Kažkaip nematomai Kaledu senelis palieka po eglute dovanu. Tos dovanos padaro didesni Kaledu laukima“.
Elija: „Kodel laukiu Kaledu? Todel, kad musu šeima eina i bažnycia, aš susitinku su savo artimaisiais. Žinoma, todel, kad gime pasaulio Išganytojas“.
Gintare A.: „Tai nuostabi švente, gimsta kudikelis Jezus. Laukiu ateinancio Kaledu senelio su dovanom. O koks gražus buna musu miestas! Aš myliu savo miesta, noriu, kad jis butu gražus ir tarp švenciu“.
Donatas: „Labai laukiu sniego ir Kaledu senelio, todel puošiu dvi eglutes: viena – pas mociute, kita – pas mamyte. Jau visa gruodi buna gera nuotaika, laukiu, kada miesto centre pastatys didžiule egle. Po Kaledu prasideda žiemos atostogos. Galiu žaisti, slidineti, statyti sniego pilis, važinetis rogutemis“.
Vitalijus: „Per Kaledas po egle man pades daug dovanu, o po ju bus ir mano gimtadienis. Aš labai noriu dovanu“.
Žygimantas: „Man patinka miestas, išdabintas lemputemis. Patinka pabuti pas mociute ir seneli, kur susirenka visa gimine, ir visi keiciames dovanomis“.
Dovydas: „Aš Kaledu seneliui visada rašau laiška ir prašau, kad man atneštu dovanu. Visada puošiame eglute, po ja ir randu laukiamu dovanu. Pasidžiauges dovanomis, einu i bažnycia aplankyti gimusio Jezaus“.
