Dėl kratos vaikų akivaizdoje ir per ilgo sulaikymo – 20 000 eurų ieškinys valstybei

Beveik prieš metus, 2020-ųjų rugpjūtį, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išplatino informaciją ir vaizdo medžiagą, jog Plungėje, prie uždarosios akcinės bendrovės „Transfortas“, buvo sulaikytas plungiškis verslininkas, kuriam tarptautiniame ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, pinigų plovimo, prekybos žmonėmis, nusikalstamo susivienijimo veiklos organizavimo ir dalyvavimo joje. Šių metų balandį tam pačiam asmeniui pareikštas dar vienas įtarimas – kad galimai organizavo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno šeimai priklausančio automobilio padegimą. Pastaruoju metu Plungės apylinkės teisme nagrinėta dar viena su šiuo asmeniu susijusi byla. Tik šįkart jis – jau ne įtariamasis, o civilinis ieškovas, kartu su sugyventine iškėlęs bylą valstybei ir iš jos reikalavęs 20 tūkstančių eurų.

Plungės apylinkės teisme paskelbtas sprendimas civilinėje byloje, kurioje 2013 metais ir 2019 metais gimusių mažamečių tėvai prašė priteisti iš valstybės po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą jų vaikams. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, esą mažamečių akivaizdoje teisėsaugos pareigūnai atliko kratą, kurioje nedalyvavo vaiko teisių apsaugos specialistai, be to, ieškovams nepagrįstai ilgai taikomos kardomosios priemonės – suėmimai, ir be pagrindo buvo ir yra draudžiama bendrauti su atžalomis. Teismas ieškinį atmetė.

Pora sulaikyta dėl įtarimų sunkiais nusikaltimais
Atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimo labai dideliais kiekiais, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo ir prekybos žmonėmis, teisėsaugos pareigūnai praėjusiais metais surengė kratą Plungės rajone esančioje nuosavybėje. Mažamečius vaikus auginantys tėvai buvo sulaikyti, jiems skirtos kardomosios priemonės – suėmimai.
Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą imtis priemonių, kad tam tikri veiksmai – asmens apžiūra, krata, asmens krata, atvesdinimas, poėmis, laikinas sulaikymas, suėmimas – nebūtų atliekami nepilnamečio akivaizdoje.
Ieškovai teisme liudijo, esą teisėsaugos pareigūnai nepilnamečių vaikų akivaizdoje atliko kratą, tikrino daiktus, iškasė kiemo dirvožemį, o po kratos moteris buvo sulaikyta ir policijos automobiliu iš namų išvežta į laikinojo sulaikymo vietą. Ieškovų teigimu, nei prieš kratą, nei kratos metu nebuvo pasitelkti socialiniai darbuotojai ar kiti specialistai, galintys apsaugoti mažamečius. Taip pat nurodė, esą teisinio pagrindo neturi prokuroro nutarimas, kuriuo ieškovei draudžiama pasimatyti ir bendrauti su bet kokiais asmenimis, įskaitant ir vaikus.
Pasak ieškovų, mažamečių vaikų izoliavimas nuo mamos pažeidė vaikų interesus, padarė didžiulę ir galimai nepataisomą visam gyvenimui liksiančią traumą.
Atsakovai prašė ieškinį atmesti
Atsakovė – Teisingumo ministerija – su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog suėmimas asmenims paskirtas pagrįstai manant, kad būdami laisvėje jie gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus. Atsiliepime ministerija pažymėjo, kad įtarimai vaikų tėvams buvo pareikšti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tad įtariamųjų nusikaltimų pavojingumas reikalavo imtis griežčiausių įstatyme numatytų kardomųjų priemonių. Taip pat pabrėžė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jos patirtų dvasinių, psichologinių išgyvenimų nesusijusios su ieškinio dalyku, kadangi ieškiniu reiškiami reikalavimai atlyginti vaikų patirtą neturtinę žalą, be to, nurodytieji neturtinės žalos padariniai pagrįsti vien prielaidomis.
Kita atsakovė – Generalinė prokuratūra – su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Prokuratūra nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės: atvykus atlikti kratos, duris atidarė ir kartu su ieškove buvo jos motina. Ieškovė ir jos mama susipažino su teismo nutartimi, dėl kratos atlikimo neprieštaravo, bet prieštaravo vaiko teisių apsaugos specialisto iškvietimui, todėl buvo priimtas sprendimas, kad močiutė abu anūkus išsives ir jie kratoje nedalyvaus. Močiutei išvykus su mažamečiais, buvo pradėta krata, bet jai baigiantis moteris su vaikais grįžo namo.
Trečiasis atsakovas – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – su ieškiniu irgi nesutiko, teigė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti teisėtai.
Dar vienas atsakovas – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga – nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, planuodamas procesinių prievartos priemonių vykdymą, privalo surinkti informaciją, ar toje vietoje nebus nepilnamečių asmenų, ir esant galimybei bei nepakenkiant procesinio veiksmo sėkmei koreguoti procesinių prievartos priemonių vykdymo laiką, veiksmus atlikti tuomet, kai nebus nepilnamečių.
Mažamečių vaikų tėvas posėdyje liudijo, kad po sulaikymo, kuris vyko vasaros pabaigoje, jam su vaikais leista kalbėtis tik po kelių mėnesių – gruodį. Pasak jo, dukra vis užsimena apie atliktas kratas, pasakoja apie mamos sulaikymą, sudaužytas taupykles, atimtus auskarus ir taupytus pinigus.
Močiutė prisiėmė atsakomybę pasirūpinti vaikais
Priimdamas sprendimą, Plungės apylinkės teismas konstatavo, kad bet kokia nestandartinė ir neigiamų emocijų kelianti situacija turi neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai, konstatavo, kad, atliekant kratą, buvo laikomasi nustatytų reikalavimų, o vien faktas, kad dalis pareigūnų buvo pastato viduje, dalis lauke, kol iš namo bus pašalinti nepilnamečiai asmenys, savaime kratos nepadaro neteisėtos. Pasak teismo, krata nebuvo atliekama nepilnamečių akivaizdoje, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras neturėjo pareigos nedelsiant informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.
Teismas pasisakė ir dėl močiutės, kuri su vaikais į namus grįžo kratai nepasibaigus, rūpestingumo ir atidumo: močiutė prisiėmė atsakomybę pasirūpinti anūkais, ir ta aplinkybė, kad jos prižiūrimas vaikas galėjo stebėti mamos įsodinimą į policijos automobilį, negali būti perkelta asmenims, kurie tikėjosi, kad artimas nepilnamečių giminaitis imsis visų priemonių apsaugoti vaikus nuo neigiamos įtakos. Teismas taip pat konstatavo, kad močiutė ne tik neužtikrino tinkamos vaikų apsaugos nuo neigiamų pasekmių, sudarė galimybę stebėti mamos palydėjimą į pareigūnų automobilį, bet ir sudarė sąlygas matyti informaciją žiniasklaidoje apie tėvams reiškiamus įtarimus padarius nusikalstamas veikas bei tėvo sulaikymo epizodus.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas nusprendė, kad, nekonstatavus akivaizdžių ir rimtų ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo trūkumų bei klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų, jų vaikų teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nenustačius ir priežastinio ryšio, t. y. nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl jų ieškinys atmestinas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovų valstybės naudai lygiomis dalimis (po 200 Eur) priteistas žyminis mokestis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Parengta pagal Plungės
apylinkės teismo inf.