Praėjusią savaitę į posėdį rinkosi Plungės rajono saugaus eismo organizavimo komisija. Kone pusė darbotvarkės klausimų buvo susiję su gyventojų prašymais įrengti vietas neįgaliųjų transportui daugiabučių namų kiemuose. Visi prašymai aptarti, nors, kaip priminė komisijos pirmininkas Arūnas Juozas Auškalnis ir kai kurie jo kolegos, tai nėra komisijos kompetencija, nes jei namas turi bendriją arba kitą administratorių, pastariesiems ir priklauso sprendimų priėmimo teisė.
Neįgaliųjų transporto vietą žyminčių kelio ženklų pageidaujama Plungės miesto V. Mačernio g. 16, V. Mačernio g. 12, A. Jucio g. 30 daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėse. Tiesa, buvo vienas priešingas prašymas – panaikinti tokį ženklą aikštelėje prie A. Jucio gatvės 34-ojo namo.
Saugaus eismo organizavimo komisijos pirmininkas A. J. Auškalnis, vertindamas gautus raštus iš suinteresuotų miesto gyventojų, akcentavo, jog prieš kurį laiką komisija buvo išgryninusi nuostatą šiuo klausimu. Esmė tokia, kad teisę nuspręsti dėl norimo ženklo pastatymo turi patys namo gyventojai, nes stovėjimo aikštelė – jų bendra nuosavybė. „Todėl būtent gyventojai turi apsispręsti. Jei neišeina sutarti, tai daro teismas, bet ne mūsų komisija. Namo bendrija arba namą administruojanti įmonė turėtų čia viską sutvarkyti“, – dar kartą pabrėžė pirmininkas.
Komisijos narys Modestas Grumblys pasiteiravo, kokia praktika šiuo klausimu yra didmiesčiuose.
Komisijai priklausantis klaipėdietis policijos pareigūnas Aurelijus Jankauskas paaiškino, jog uostamiestyje, skirtingai nei Plungėje, yra labai nedaug daugiabučių, kurių gyventojai valdo žemę prie namų. „Privačiuose sklypuose Savivaldybė tikrai nesikiša į tokius reikalus, žmonės kreipiasi į policiją dėl suderinimo, o naujos statybos daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėse privalo būti iš anksto pažymėtas tam tikras skaičius neįgaliųjų transportui skirtų vietų“, – komentavo pareigūnas.
Taigi ir plungiškius prašymų autorius turėtų pasiekti paaiškinimas, jog dominančiu klausimu reikėtų kreiptis į namo bendriją ar administratorių. Pagal galiojančią tvarką privaloma surinkti 51 proc. gyventojų balsų, kad diskusinis klausimas galėtų būti įgyvendintas. Aišku, bet koks kelio ženklas prieš pastatant turi būti suderintas su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu.
Tas pats galioja norint panaikinti jau įrengtą neįgaliojo mašinos stovėjimo vietą – reikia turėti didžiosios dalies gyventojų pritarimą.
Daugiau diskusijų pareikalavo prašymas įrengti neįgaliųjų transporto vietą prie A. Jucio g. 30 daugiabučio, nes čia automobiliai statomi ne namui priklausančiame sklype, o Plungės miesto seniūnijai priklausančioje gatvės dalyje. Viena neįgaliojo mašinos stovėjimo vieta čia jau yra, dabar pateiktas prašymas dėl antros.
„Tas namas savo aikštelės neturi. Daugiabutyje yra keturios laiptinės, gyventojams įrengtos dvi mašinų stovėjimo aikštelės po 10 vietų, iš kurių viena skirta neįgaliųjų transportui. Namo bendrija tam prašymui nepritaria, kadangi jau viena vieta yra ir ja naudojamasi tik esant poreikiui, o ne nuolat, tad siūlau prašymui nepritarti“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.
Kadangi aikštelė – miesto seniūnijos dispozicijoje, tai nuspręsta pavesti šį prašymą detaliau panagrinėti pačiai seniūnijai. Ji komisijos sprendimu turėtų pasidomėti ir sudaryti neįgaliesiems skirtų vietų Plungės mieste sąrašą. Pagal tai bus galima vertinti, ar tikslinga įrengti papildomų.
Analogiška situacija yra ir su užkardais. Saugaus eismo organizavimo komisiją pasiekė V. Mačernio gatvės 11-ojo namo gyventojų prašymas leisti įsirengti užkardą į savo mašinų stovėjimo aikštelę. „Svarbu, kad užtvaras nebūtų namų gamybos, kad stovėtų jų teritorijoje, ir jei patys žmonės sutaria, gali jį įrengti. Aišku, prieš tai viską reikia suderinti su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu“, – dėstė A. J. Auškalnis.
Pažymėtas dar vienas dalykas: įrengiant užkardą būtina užtikrinti, kad į aikštelę bet kada galėtų patekti specialiųjų tarnybų transportas.
