Gegužė – Marijos mėnuo. Kiekvieną vakarą bažnyčioje, namuose ir lauke prie koplytėlių giedama ar kalbama jos garbei skirta litanija, turinti daugybę kreipinių. Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui besiruošiantys vaikai ir jų tėveliai, vakarais dalyvaujantys gegužinėse pamaldose, domisi, kokia šių kreipinių reikšmė.
Atsakymas į jaunųjų mūsų parapijiečių klausimus parengtas pagal kunigo Mindaugo Malinausko straipsnį, išspausdintą internetiniame dienraštyje „Bernardinai.lt“.
Marijos litanija, kuria jau XII amžiuje buvo meldžiamasi, kilo iš Visų šventųjų litanijos. Jau IX amžiuje šioje litanijoje buvo minimi trys Marijos titulai: Šventoji Marija, Dievo Gimdytoja ir Mergelių Mergelė. Bėgant amžiams, įsigalėjo paprotys Visų šventųjų litanijoje kreiptis į Mariją vis naujais titulais, kol galiausiai susiformavo savarankiška Marijos litanija. Marijos vardas reiškia Dievo palaimintąją, Dievą mylinčią ir Dievo numylėtinę. Visa litanija žvelgiame į Mariją, kurią Dievas vardu pašaukė, nes Dievas ir kiekvienam žmogui paruošė nuostabų meilės planą.
Litanijoje net dvylika kreipinių į Mariją kaip Motiną. Šie titulai labiau išplėtoja Marijos kaip Dievo gimdytojos suvokimą. Kadangi Dievo Sūnus Kristus priėmė žmogiškąją prigimtį iš Marijos, ji pagrįstai vadinama Kristaus Motina. Marija yra dvasinė krikščionių, o tai yra Bažnyčios, Motina. Marija laisvai pritarė Kristuje išsipildančiam Dievo planui, todėl gali būti vadinama Dievo malonės Motina. Motina tyriausioji, skaisčiausioji, nepalytėtoji, nesuteptoji. Šie titulai išreiškia tai, kad Marija neturėjo jokios nuodėmės.
Titulai „Motina meilingoji, stebuklingoji“ lotyniškai reiškia, jog Marija yra verta meilės ir nuostabos būtent dėl jai suteiktų malonių santykyje su savo Sūnumi. Elžbietos žodžiais tariant, Marija yra palaiminta, nes patikėjo. Ši savybė lydėjo ją kiekvieną gyvenimo valandą, net kai ji buvo Sūnaus kančios ir mirties akivaizdoje. Todėl ji yra geroji patarėja visiems, kurie bandomi kančioje.
Marija – Motina Sutvėrėjo. Kūrinijos Sutvėrėjas yra Dievas Švč. Trejybė, kurio kiekvienas asmuo dalyvavo kūrime, taip pat ir Dievo Sūnus, Žodis, per kurį viskas atsirado ir kuris gimė iš Marijos.
Marija – Motina Išganytojo, ji pritarė Išganymo planui, išsipildančiam Jėzuje Kristuje, kuris ant kryžiaus paaukojo savo gyvybę žmonių išganymui.
Šeši titulai išplėtoja Marijos kaip Mergelių Mergelės supratimą. Tai Mergelė išmintingoji, garbingoji ir šlovingoji, galingoji ir maloningoji, Mergelė ištikimoji.
Marija – teisybės paveikslas, išminties sostas. Ji savo gyvenimu atspindi Dievo teisingumą, palankų žmonėms. O kadangi „Jėzus yra Dievo išmintis“ (1 Kor 1, 24), Marija, būdama Jo Motina, yra išminties sostas.
Titulas „Mūsų linksmybės priežastis“ apibūdina Mariją kaip mūsų džiaugsmo priežastį. Dvasios, garbės ir įstabiuoju maldingumo indu ji vadinama todėl, kad Dievo dvasia pripildė Mariją, nes rado ją tinkančia būti Motina Dievo Sūnui. Marija taip atsidavė Dievui, kad šis tapo joje matomas.
Titulas „Paslaptingoji rožė“ kyla iš suvokimo, jog rožės šaknis yra žydų tauta, jos želmuo yra Marija, o žiedas – Jėzus. Litanijoje į Mariją kreipiamasi kaip į Aukso namus, Sandoros skrynią. Tai galėtų būti nuoroda į Tabernakulį, kuriame laikomas Švč. Sakramentas arba Marijos ypatingą vietą eucharistijos šventime ir į Dievo artumo garantiją bei sandorą su savo žmonėmis.
Titulas „Dangaus vartai“ išreiškia tai, jog Marija tapo vartais, per kuriuos Dievas atėjo į šį pasaulį, taip pat Marija savo paklusnumu nuėjo kelią, kuris veda į amžinybę, ir šį kelią parodė žmonėms.
„Aušros žvaigždės“ titulas išreiškia Marijos tyrumą ir išrinktumą.
Keturi litanijos kreipiniai į Mariją kaip į pagalbininkę varguose. Ligonių sveikata reiškia, kad Marija yra toji, kuri užjaučia ligos varginamus, per ją galima prašyti sveikatos dieviškąjį Gydytoją kitiems ir sau. Nusidėjėlių gynėja reiškia, kad Marija, būdama be nuodėmės, šia savo malone lieka arti nusidėjėlių ir padeda išbristi iš nuodėmių. Marija – nuliūdusiųjų paguoda, yra žmonių bendrystėje ir meldžia, kad ir šie būtų pripildyti džiaugsmo dvasios. Krikščionių pagalba. Popiežius Pijus V oficialiai įvedė šį titulą kaip padėką už krikščionių pergalę prieš turkus prie Lepanto (15710, nors neoficialiai šis titulas buvo ir anksčiau minimas.
Aštuoni kreipiniai į Mariją kaip Karalienę. Karalienė angelų. Marijos garbė yra prakilnesnė nei visų angelų garbė danguje. Karalienė patriarchų. Marijos ištikimybė Dievui yra didesnė nei patriarchų. Karalienė pranašų. Marijos viltis didesnė nei pranašų. Marija nepabūgo net savo Sūnaus kryžiaus kančios akivaizdoje pasikliauti Dievu ir viltis prisikėlimu. Karalienė apaštalų. Marijos tikėjimas yra tvirtesnis nei apaštalų. Karalienė kankinių. Marijos tvirtumas ir ryžtas varguose stipresnis nei visų kankinių. Karalienė mergelių. Marijos skaistumas tyresnis nei visų mergelių. Karalienė visų šventųjų. Marija yra šventesnė nei visi šventieji.
Marija – Tėvo dukra ir Šventosios Dvasios šventovė, gausiau apdovanota malonėmis nei bet kuris žemės ir dangaus kūrinys, todėl ji gali visiems padėti eiti Dievo dovanojamu šventumo keliu. Karalienė be gimtosios nuodėmės pradėtoji.
1854 m. popiežius Pijus IX iškilmingai paskelbė, jog Marija nuo pat jos pradėjimo ypatinga Dievo malone dėl Kristaus nuopelnų buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės. Karalienė į dangų paimtoji. 1950 m. popiežius Pijus XII iškilmingai paskelbė, jog Marija savo gyvenimo pabaigoje su siela ir kūnu buvo paimta į amžinąją Dievo garbę. Karalienė šventojo rožinio. Popiežius Leonas XIII 1883 m. įtraukė šį titulą į Marijos litaniją dėkodamas Dievui už tai, kad krikščionys Marijos užtarimu sulaukė tiek daug malonių, melsdamiesi rožinio malda. Karalienė šeimos. Marija yra šeimos mokytoja ir auklėtoja. Marijos ir Juozapo šeimoje gimė ir augo Jėzus. Popiežius Jonas Paulius II įtraukė šį titulą į Marijos litaniją. Karalienė taikos. 1917 m. popiežius Benediktas XV, kuris dėjo visas pastangas sustabdyti karą, įtraukė šį titulą į Marijos litaniją ir paragino nuolat prašyti taikos iš šios Karalienės.
Tikroji taika ir ramybė prasideda žmogaus širdyje, kai šis atsigręžia į Dievą. Tam padeda Marija.
