Istorinių negandų verpete Rietavas prarado kunigaikščių Oginskių rūmus. Juos rietaviškiams ir svečiams, užsukusiems į dvarvietę, primena baltos portiko kolonos. Pasitelkę savo vaizduotę, žvelgdami į išlikusias didingų rūmų nuotraukas, galime įsivaizduoti, kokio grožio perlą prarado Rietavas ir visa Lietuva. Tačiau šiandien, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, norime daugiau papasakoti ne apie pačius rūmus, o juose buvusią didžiausią Lietuvoje oranžeriją, kurioje augo tūkstančiai rūšių įvairiausių augalų. O tarp jų puikiai tarpo ir egzotiškos palmės. Viena jų – valgomasis kaušvis.
<tks>Oranžerija prie rytinio kunigaikščių Oginskių dvaro rūmų sparno buvo pristatyta 1858 metais. Praėjus dešimčiai metų nuo tada, kai iškilo patys rūmai, kuriuos tuo metu valdė kunigaikštis Irenėjus Oginskis. Manoma, kad žinių apie augalus kunigaikštis sėmėsi tėvo Mykolo Kleopo Oginskio dvare Zalesėje, kuriame leido vaikystę. Jas gilino keliaudamas po Europą, kur oranžerijų mada XIX a. ypač suklestėjo. 1871 m. oranžerija buvo rekonstruota ir išplėsta Bogdano Oginskio rūpesčiu.
Išlikę žmonių, kuriems teko apsilankyti oranžerijoje, pasakojimai ir atsiminimai: <…> Iš rūmų į oranžerijas, kad nereikėtų eiti per lauką, specialiai buvo paliktos durys. Pravėrus jas atsiverdavo aukšta erdvi, šviesi, pusiau apvalaina patalpa, kurios viduje tryško puikus fontanas. <…> Ši patalpa buvo vadinama fontanine. Joje, arčiau aukštų, beveik nuo žemės stogą siekiančių langų, augo įvairiausios žydinčios gėlės, toliau nuo langų dideliuose kubiluose, siekiančiuose 1–2 metrus, žaliavo lauro medeliai. Dėl ypatingai gražaus vaizdo ši patalpa dar buvo vadinama oranžeriniu salonu. Vasarą augalai iš salono būdavo išnešami į lauką ir sudedami didelės statulos papėdėje.
Kitame oranžerijos skyriuje, vadintame kameliniu, tiesiai grunte augo trys kamelijos.
Aukščiausioje (12–15 metrų) patalpoje nuolat žaliavo trys didelės ir kelios mažesnės palmės. <…> kad palmės nesušaltų ir kad patalpoje būtų pastovi temperatūra, palminės stogas ir sienos susidėjo iš trijų stiklo sluoksnių su oro tarpais. <…>
Paskutinėje patalpoje žydėjimu džiugino azalijos ir kitos gėlės, tarp jų ir garsioji penkiastiebė rožė ‘Maršal Nil’.
<…> Žiemą oranžerinei ir šiltnamiui apšildyti reikėjo daug malkų. Šiam darbui buvo skirtos dvi poros arklių, viena pora asilų bei 12 darbininkų. <…>
Rietavo parko alėjas, oranžeriją ir šiltnamius daugiau nei 50 metų prižiūrėjo sodininkas Bronius Saponka. Vilniaus sodininkystės mokyklą baigęs sodininkas, pasiųstas kunigaikščio B. Oginskio, savo žinias gilino Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje. Jo rūpesčiu apgaubta Rietave augo gausi retų, šilumą mėgstančių augalų kolekcija: palmės, kamelijos, oleandrai, orchidėjos, azalijos, mimozos. Šiltnamiuose augintos vynuogės, fygos, persikai, abrikosai, melionai. Šv. Kalėdoms visada būdavo pievagrybių.
Mirus Bogdanui Oginskiui, dvaro rūmus nusiaubė gaisras, tačiau labiausiai pastato padėtis pablogėjo Pirmojo pasaulinio karo metu, kai nuo jo buvo nuplėštas stogas. 1927 metais rūmai jau buvo beveik visiškai nugriauti. Sužinojęs apie apleistoje oranžerijoje augančius augalus, jais susidomėjo Lietuvos universitetas. Į Rietavą atvykę universiteto atstovai įvertino, kad oranžerija turi didelę mokslinę vertę. Nuspręsta perimti augalus, tačiau pergabenti, ypač palminių, iš karto nebuvo galimybės. Iki tol, kol jie buvo galutinai išvežti į Kaune besikuriantį universiteto botanikos sodą, ir toliau oranžerija rūpinosi nuo 1902 m. dvare tarnavęs sodininkas B. Saponka.
Lietuvos universiteto botanikams trūko lėšų išlaikyti oranžeriją ir paruošti tinkamas sąlygas augalų perkėlimui iš Rietavo. <…> pagaliau 1930 m. planuose buvo numatyta pradėti statyti vadinamąją palminę – 12,2 metrų aukščio šiltnamį su baseinu, pabrėžiant, kad į jį turi būti atgabenti augalai iš Rietavo. Manyta, kad dar tais pačiais metais pavyks atgabenti palmes bei kitus augalus iš Rietavo, ir net buvo įtraukta į sąmatą lėšų jiems parvežti. <…> nors šiltnamių pamatai ir buvo padėti 1932 m., tačiau visa statyba buvo baigta ir augalai joje pradėti apgyvendinti tik po šešerių metų <…>.
Kai galiausiai buvo pasiruošta pargabenti augalus į Kauną, rektoriui buvo pranešta, kad neišvengta nuostolių. <…> Didžiausia palmė, dovanota Lietuvos universitetui, prieš porą metų nudžiūvo, nes ji šaknis buvo įleidusi į akmeninę sieną duobėje, kurioje augo. Tame rašte rašoma, kad išlikusią ypač retą palmę – Caryota urens L. – galima be baimės perkelti į botanikos sodą, taip pat ir kitus apie 30–40 metų turinčius retuosius augalus. <…>“
1938 metų rudenį augalai iš nykstančios Rietavo oranžerijos buvo pervežti į Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodą. Ten iki šiol auga daugiau nei 120 metų turintis valgomasis kaušvis. Lėtai augantis augalas iš Rietavo buvo atvežtas 1,5 metro aukščio, o dabar kartu su lapais siekia 3 metrus.
Straipsnis paruoštas naudojantis šaltiniais:
1. Justinas Kontrimas. Oginskių oranžerijos ir šiltnamiai, Rietavo apylinkės. Kaunas, 1992 m.
2. Dr. Jolita Klimavičiūtė. Rietavo dvaro oranžerijos augalų likimas, Rietavo Oginskių rezidencijos pažintiniai maršrutai. Rietavas, 2020 m.