Į pirtį – ne tik kojų nagų nusikrapštyti

Plungės rajono savivaldybėje veikia Peticijų komisija. Tiesa, jai posėdžiauti tenka itin retai. Paskutinį kartą komisija rinkosi lapkričio 11 dieną. Posėdyje dalyvavo plungiškiai Regina Sagatienė, Genadijus Glikmanas ir Viktoras Vaitkus, kurie įteikė 151 rajono gyventojo pasirašytą peticiją, kurioje reikalaujama, kad būtų išsaugota Plungės miesto pirtis. Peticijų komisijos nariai gyventojų prašymui pritarė ir klausimą svarstyti perdavė Savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetams.

Pirtis – bendravimo vieta
Praėjusį antradienį vykusiame Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje pirties lankytojams atstovavo tie patys peticiją įteikę trys asmenys.
Pirmasis į politikus kreipėsi V. Vaitkus. Pasak jo, gyventojams kelia nerimą kalbos apie priimtą sprendimą likviduoti miesto pirtį, tad norima sužinoti, kuo pagrįstas toks nutarimas. „Plungė be pirties bus ne Plungė“, – reziumavo vyras.
Gydytoja R. Sagatienė komiteto narius ragino į šią situaciją žvelgti nepaviršutiniškai. Jos teigimu, pirties paslaugomis naudojasi tikrai nemažai žmonių, kartais tenka ir savo eilės palaukti. Netrūksta senjorų, kuriems Savivaldybės tarybos sprendimu už pirties paslaugas mokėti nereikia. Taip pat ateina žmonių, kurie savo namuose galbūt neturi elementarios higienos sąlygų.
„Pirtis – tai bendravimo, socialinės atskirties mažinimo vieta, juk šalia maudosi ir pedagogas, ir valytojas. Jūs negalvokite, kad žmogus ateina tik savo kojų nagų nusikrapštyti. Mes ten kalbamės, mes ten bendraujame. Skirkite lėšų šitam socialiniam bendravimo ugdymui, nes tai yra bendruomeniškumas. Žmonės išeina psichologiškai patenkinti. Aišku, reikia pinigus skaičiuoti, bet nereikia jų skaičiuoti tos bendruomenės sąskaita“, – kalbėjo R. Sagatienė.
Jos įsitikinimu, pastatytame baseine esančios pirtys niekada neatstos miesto pirties. „Ten niekad negalės su vanta pasiperti. Nenaikinkite Plungės tradicijų“, – reziumavo gydytoja.
„Rokiškis – pavyzdinis miestas: jame yra ledo arena, yra baseinas. Rokiškis per laikraštį kviečia atvykti į pirtį. Ar Plungė blogesnis miestas nei Rokiškis?“ – savo pasisakymą pradėjo G. Glikmanas.
Anot plungiškio, buvo kalbama, kad Plungės pirtis – nehigieniška, joje veisiasi pelėsis, tad specialistai jau nenori leisti ja naudotis. „Jei mes ten einame praustis, vadinasi, mus tenkina. Pamatytumėte, kaip atrodo Kretingos, Klaipėdos pirtys… Jų higienos centrai kažkodėl neuždaro. O pas mus sako: „Higienos centras uždarys.“ Jei yra pelėsis – reikia įdėti pinigų ir sutvarkyti. Aiškina, kad stogas kiauras – na, nebėga mums ant galvų… – kalbėjo G. Glikmanas. – Jei kiauras – tegul „Plungės būstas“ tvarko.“
Pirma – skaičiai, paskui – diskusijos
Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ direktorius Eugenijus Palubinskas patikino, jog pirties stogas tikrai nėra kiauras.
Kalbėdamas apie finansus, įmonės vadovas minėjo, jog šiemet per 10 mėnesių pirties išlaikymo išlaidos buvo 35 046 eurai. Vieną dieną išlaikyti pirtį kainuoja apie 550 eurų, savaitgalį – apie 1 100 eurų. Iki lapkričio 1 dienos pirtyje apsilankė 3 111 asmenų, iš jų 2 483 – nemokamai, 628 mokėjo. Vidutiniškai per dieną apsilanko 52 žmonės. Tiesa, pirtis dirba tik penktadienį ir šeštadienį, 80 proc. lankytojų paslaugomis naudojasi nemokamai.
„Visada supratome, kad biznio čia nepadarysi, todėl ir buvo priimtas sprendimas, kas pirtimi gali naudotis nemokamai. Niekas neabejoja pirties nauda ir reikalingumu, tik yra tos išlaidos…“ – tarstelėjo komiteto pirmininkė Daina Martišienė.
Vicemerei Astai Beierle Eigirdienei pasidomėjus, kas pastate yra negerai, ką reikia tvarkyti, kokių reikia investicijų, E. Palubinskas atsakė, jog didžiausia problema ne tai, kad pastatą reikia renovuoti, bet tai, kad vandeniui šildyti naudojamos dujos. „Naudotis tik centriniu šildymu neišeina, nes pirtyje vandens temperatūra turi būti palaikoma 65–75 laipsnių, o su centriniu šildymu tiek nebus“, – paaiškino „Plungės būsto“ direktorius. Pasak jo, kaštams mažinti būtų galima naudotis centriniu šildymu ir turėti papildomą katilą, kuriuo būtų palaikoma reikalinga vandens temperatūra.
„Šis klausimas kyla metų metais. Matome tą srautą žmonių, kurie ateina. Jis – didelis. Matome, kad tai yra reikalinga. Bet pirties paslaugos nėra socialinės paslaugos. Gal, kaštams kylant, norėdami išsaugoti pirtį, nedarykime jos nemokamos, gal rinkime nors simbolinį mokestį?“ – išeitį siūlė komiteto narys Julius Nekrašas.
Tačiau, kaip pastebėjo kiti komiteto nariai, pradėjus „žaidimus“ su kainomis neabejotinai iškils kita problema – sumažės lankytojų.
„Šiandien prižadėti kažko konkretaus negalime, bet galime pažadėti, jog ieškosime sprendimų“, – pirties lankytojų atstovus nuramino D. Martišienė, o meras Audrius Klišonis siūlė E. Palubinskui pabandyti iki gruodžio mėnesio paskaičiuoti, kiek kainuotų pastato remontas.
„Kai turėsime skaičius, tada galėsime diskutuoti. Kol nėra skaičių, reikia tęsti paslaugos teikimą. Kaštai yra kaštai, bet higiena būtina, nes apeiti blusomis ir utėlėmis būtų nesmagu. Paskui tie patys vaikai, nuėję į mokyklas, dalijasi visomis „gėrybėmis“. Šito tikrai nereikia“, – reziumavo rajono vadovas.
Kitą dieną posėdžiavęs Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas peticijos teikėjus taip pat nuramino, jog sprendimų, kaip išlaikyti pirtį, bus ieškoma.