Uždainavusi dar darželyje Akvilė Skersonaitė taip ir liko įsimylėjusi muziką. Šiandien šią merginą dažnas esame matę dainuojančią įvairiuose Plungės kultūros centro organizuojamuose koncertuose, neretai – ir kituose renginiuose, kuriuos norima papuošti muzika ir dainomis. Akvilė sako, kad visada dainuodama stengiasi perteikti jausmą, kuris ją pačią pagauna būnant scenoje, nes juk kiekviena daina – tai žinutė, kuri turi pasiekti klausytoją.
Solistė nuo vaikystės
A. Skersonaitė savo svajonę dainuoti įgyvendina dalyvaudama Plungės kultūros centro vokalinio ansamblio „Hello“ veikloje. Prieš penkerius metus įsiliejusi į šį kolektyvą Akvilė tapo svarbia jo dalimi – yra viena iš pagrindinių vokalisčių. Tvirtino to nesiekusi, nes visos kolektyve dainuojančios merginos turi puikius balsus, tačiau, matyt, „Hello“ vadovė Aida Kaunienė įžvelgė Akvilės
potencialą ir išskirtinę aistrą dainuoti.
Meilė muzikai ir
dainai A. Skersonaitę lydi nuo mažų dienų. Šypseną dabar kelia prisiminimai iš vaikystės, kai išgirdusi bet kokią melodiją ar klausydamasi dainų mergaitė negalėdavo išlikti rami. „Mama sakė, kad dar nemokėjau kalbėti, bet jau murmėdavau ir niūniuodavau melodijas, kurias išgirsdavau per televizorių“, – pasakojo Akvilė. Taigi pamažu, tėvams vis dažniau pastebint dukros polinkį muzikuoti, dainavimas tapo svarbia jos gyvenimo dalimi.
Akvilė dar lankydama darželį pradėjo savo kaip solistės kelią. O pradžia buvusi netikėta: tarp šurmuliuojančių grupės vaikų mergaitė pirmoji išdrįso parodyti balsą išgirdusi mokytojos kvietimą visiems traukti dainą. „Kai mokytoja paklausė, kas čia dainavo, tai labai išsigandau, nes pamaniau, kad labai blogai padainavau, bet nuo tada visada mane kviesdavo vieną dainuoti, jei tik kur reikėdavo“, – prisiminė mūsų pašnekovė.
Groja keliais muzikos instrumentais
Susipažinęs su Akvile supranti, kad jai muzika išties daug ką reiškia. Mergina teigė, kad turbūt nemokėtų, o ir negalėtų be to gyventi, kad tai yra tiesiog jos esybė. Tad nieko keisto, kad, jai pradėjus lankyti mokyklą, prasidėjo ir pažintis su Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla. Tiesa, kiek nustebino tai, kad čia ji ėmė mokytis ne dainavimo. Mama Akvilę atvedė mokytis griežti smuiku, nes tai buvo dukros svajonė.
„Esu tokia „pasimetusi“ menininkė, nes patinka ir dainuoti, ir groti. Aštuonerius metus grojau smuiku, greta to teko išmokti ir fortepijonu skambinti. Pabaigusi smuiko specialybę, meno mokykloje tęsiu išplėstinius mokslus: pas mokytoją Vidmantą Lūžą mokausi groti gitara – labai patinka“, – pasakojo A. Skersonaitė. Beje, jau gali pasigirti ir ne vienu įvertinimu dalyvaujant gitaros konkursuose.
„Jei aš labai ko nors noriu, tai to siekiu labai ryžtingai. Gitaros mokytojas sako, jog jam patinka mano užsispyrimas, todėl duoda man mokytis vyresnių klasių gitaristams skirtus kūrinius. Gal kitiems antrosios ar trečiosios vietos laimėjimas konkurse nieko nereiškia, bet man tai labai aukštas įvertinimas, kadangi prizinės vietos atiteko konkurse dalyvaujant su kur kas vyresnių klasių mokiniais“, – pažymėjo Akvilė.
Taigi A. Skersonaitė didžiuojasi Lietuvos jaunųjų gitaristų konkurse „Gitaroms skambant 2022“ solo kategorijoje pelnyta trečiąja vieta, o dueto – antrąja vieta, tarptautiniame jaunųjų atlikėjų instrumentų ansamblių konkurse „Muzikuoju su draugais 22“ užimta pirmąja vieta bei gautu laureato diplomu.
Akvilei patinka groti ir su ukulėle. Gebėjimas valdyti muzikos instrumentus, be jokios abejonės, tik dar labiau stiprina meilę muzikai.
„Hello“ – ne tik apie dainavimą
Kaip minėjome, A. Skersonaitė šiuo metu yra viena pagrindinių vokalinio ansamblio „Hello“ solisčių. Tikra Plungės lakštingala – taip galėtume pavadinti šią merginą, nes jos balsas neretai žavi ne vieną klausytoją, kuris lankosi Plungės kultūros centro organizuojamuose renginiuose. Už tai, kad įsiliejo į „Hello“, Akvilė vėlgi dėkinga savo mamai, nes būtent ji pasiūliusi prieš penkerius metus susitikti su A. Kauniene. „Dainavimo ir iki tol nebuvau pametusi. Lankiau pamokas pas Ireną Bakanauskienę, besimokydama Adolfo Jucio progimnazijoje visuose renginiuose, kur reikėdavo dainuoti, pasirodydavau“, – prisiminė mergina.
Akvilė su „Hello“ yra dalyvavusi daugelyje konkursų ir koncertų, iš kurių grįžo su pačiais aukščiausiais įvertinimais. Pastarieji jos kaip solistės laimėjimai: tarptautinio konkurso „The best 2022“ aukščiausio laipsnio įvertinimas, didžiojo prizo taurė; tarptautinio konkurso „Nominacija 2019“ pirmosios vietos laureatė.
A. Skersonaitė džiaugėsi, jog būdama kolektyvo „Hello“ dalimi ji ne tik ugdo savo gebėjimus, bet ir auga kaip asmenybė. Vadovės dėka formuojasi požiūris į gyvenimą, muziką, o dalyvavimas kolektyvo veikloje plečia ne tik draugų ratą, bet ir dovanoja galimybes pažinti meno pasaulį įsijungiant į įvairius renginius, koncertus. Gal todėl repeticijos, kurios vyksta ir šeštadieniais, nesudaro problemų. Kiekviena repeticija – išsiilgta ir maloni.
Akvilė yra abiturientė. Plungės „Saulės“ gimnazijoje mergina ne tik kremta mokslus – čia vėlgi atrado galimybę muzikuoti. Visai neseniai ji ir keletas kitų gimnazistų, paraginti muzikos mokytojos, susibūrė į grupę „Place 2 be“. Nesvarbu, kad tiek to laiko iki mokyklos baigimo likę ir kolektyvas, kurio branduolys – abiturientai, turės išsiskirti, tačiau mėgautis muzika ir dainavimu, kad ir kokia galimybė tam pasitaikytų – negi galima šito atsisakyti? „Jau turėjome pirmą pasirodymą mokykloje. Manau, kad puikiai mums sekėsi“, – džiaugėsi mergina.
Išdrįso kurti pati
Kalbėdama apie savo ryšį su muzika ir dainavimu, Akvilė prasitarė – ji nedrąsiai žengia ir kūrybos keliu. Kol kas tuo, ką yra sukūrusi, mergina dalijasi tik su pačiais artimiausiais žmonėmis, tačiau slapta viliasi, jog vieną dieną kūryba pasieks platesnę auditoriją. Pati pirmoji daina yra jos bendras darbas su geriausia drauge Romena Grabauskaite. Būtent draugai yra tie, kurie niekada nenustoja jos drąsinti ir skatina nebijoti kurti.
„Ir mokytojai vis paragindavo ir paklausdavo, kada aš jau parašysiu savo dainą. Visada atsakydavau, kad dar ne laikas, nes manau, kad rašant dainas turi ateiti jausmas, kad jau tikrai esi pasiruošęs. Man muzika niekada nebuvo tik ritmas ar kažkokia melodija. Esu dėkinga meno mokyklai, nes čia supratau, kad muziką galima pajausti nebūtinai tik jos klausantis su žodžiais. Kiekviena daina neša kažkokią savo žinutę“, – mano mergina.
Šiandien Akvilė jau yra sukūrusi penkias dainas. Prisipažino, kad vis dar yra ieškojimų kelyje, tad nestatanti savęs į kažkokios konkrečios muzikos žanro rėmus. Ieškojimų kelias turbūt yra vienas maloniausių dalykų kūrybos procese.
Apie svajones
„Sako, kad menininkai yra kitokie. Nežinau tiksliai, ką muzika duoda, jaučiu, kad muzika nuo vaikystės yra man ir manyje, neįsivaizduoju gyvenimo be jos. Pati savęs nematau be muzikos, bet įdomu tai, kad ir kiti to nemato. Žinau, kad ateitį siesiu su muzika ir dainavimu. Noriu žmonėms suteikti tokį jausmą, kokį man kiti muzikantai, atlikėjai duoda, kai jų klausau. Nuo vaikystės mamai sakydavau, kad aš dainuosiu scenose, mama, tu mane pamatysi…“ – nusišypsojo Akvilė.
To Akvilei ir linkime – kad svajonės pildytųsi. Gal po kurio laiko išvysime merginą miuziklo scenoje, nes šis žanras jaunąją atlikėją žavi, gal džiaugsimės galėdami ją pristatyti kaip sėkmingai užsienyje studijuojančią plungiškę, o gal kartu su savo įgyvendintomis svajonėmis ji sugrįš į gimtą Plungę galėdama pristatyti savo kūrybą, nugulusią albumuose.
