Antradienį į jungtinį posėdį rinkosi Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos bei Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetų nariai. Drauge dar kartą gvildentas klausimas, ar Rietavo savivaldybę priimti į viešosios įstaigos Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos dalininkus, ar ne.
Šis klausimas nagrinėjamas jau nebe pirmąjį kartą. Juo diskutuota ir birželį. Tada Savivaldybės taryba pritarė, kad Plungės rajono greitoji medicinos pagalba savo paslaugas teiktų ir Rietavo savivaldybės gyventojams, tačiau rietaviškių norui, kad Rietavo savivaldybė taptų šias paslaugas teikiančios viešosios įstaigos dalininke, prieštaravo.
Priminsime, kad Plungės rajono greitoji medicinos pagalba paslaugas iš Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro perims sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Iš pradžių ministras buvo numatęs, kad naujovė įsigalios nuo liepos 1 dienos, tačiau birželio 29-ąją įsakymas buvo pakeistas – kad paslaugos perimamos nuo rugpjūčio 1 dienos.
Tiesa, pirminiame ministro įsakymo variante dar buvo nurodyta, kad paslaugas turi perimti artimiausios savivaldybės įstaiga, tačiau vėliau žodis „artimiausia“ buvo išbrauktas. Taigi rietaviškiai paslaugos teikėją galėtų rinktis ir iš kitų savivaldybių, tačiau pasirinko Plungę, tuo pačiu išreikšdami pageidavimą tapti ir tos paslaugos teikėjo dalininku. Rietavo savivaldybės raštą – prašymą apsvarstyti klausimą dėl dalininkystės – Plungės rajono savivaldybė gavo liepos 9-ąją.
Šį klausimą komitetams pristatęs Savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Jonas Gasiūnas akcentavo, kad sveikatos apsaugos ministro įsakyme nėra nuorodos, kad, perimant paslaugą, būtina svarstyti ir dalininkystės klausimą. Taigi jis svarstomas tik dėl to, kad to pageidauja Rietavo savivaldybė.
Komitetų nariai ėmė domėtis: „O kokį turtą atsineša Rietavo greitoji, įsiliedama į Plungės rajono greitąją medicinos pagalbą?“ Pasak J. Gasiūno, jų įnašas visiškai niekinis – likutinė turimo turto vertė tėra 2 282 litai. Brangiausias jų turtas – apranga, kurios vertė yra 1 080 Lt. J. Gasiūno teigimu, jei Rietavo savivaldybę priimti į dalininkus ir dalis skirstyti pagal įneštą turtą, tai rietaviškiams tektų visiškas „mizeris“. Mat mūsų greitoji vien Savivaldybei priklausančio turto turi už 176 tūkst. Lt, o kur dar pačios įstaigos žinioje esantys automobiliai, įranga, apranga ir kt.
J. Gasiūno teigimu, priimant sprendimą dėl dalininkystės, būtina aiškiai žinoti, kiek turto Rietavo savivaldybė įneš į Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos balansą. Tačiau tikslūs skaičiai dar nežinomi. „Jie dar prašo laiko, nori tiksliai įsivertinti turimą turtą ir pateikti ne menką likutinę, o kur kas didesnę balansinę jo vertę, dar žada, kad bus ir finansinis įnašas, bet kol kas – nieko tikslaus“, – sakė Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas.
Beje, rietaviškiai norėtų, kad dalys būtų skirstomos pagal gyventojų skaičių, tada jiems tektų maždaug ketvirtadalis įstaigos. Tačiau mūsiškiai politikai buvo kategoriški – dalys tik pagal įneštą turtą. Beje, kad patikslintų savo įnašo vertę, Plungės savivaldybė taip pat turės samdyti turto vertintojus ir patikslinti, kiek dabar įkainojama visa tai, ką turi Plungės greitoji.
Komiteto narių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni buvo prieš, kad Rietavo savivaldybė taptų Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos dalininke, kiti sakė nematą nieko blogo, kad Rietavo valdžia pageidauja kontroliuoti įstaigą, kuri teiks paslaugas jų savivaldybės žmonėms.
Tiesa, pasisakiusiųjų už dalininkystę jungtiniame dviejų komitetų posėdyje buvo daugiau. Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Raimondas Doviltis įsidiskutavusius kolegas ramino: „Kaip suprantu, Rietavui ta dalininkystės tema labai aktuali ir skaudi. Priėmę juos į dalininkus, savęs labai nenuskriaustume, todėl per daug nedramatizuokim“, – sakė R. Doviltis.
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas Robertas Endrikas, įsiplieskus diskusijoms, ironizavo: „Toks įspūdis lyg esam kokioj Jaltos konferencijoj ir po karo dalijamės grobį, siekdami Rietavui, kadangi jis mažesnis, nieko neduoti.“ R. Endriko nuomone, reikia žiūrėti ne į tai, kiek turto turi Rietavo greitoji, o į perspektyvą – kiek iš Valstybinės ligonių kasos papildomai gaus Plungės greitoji, kai imsis aptarnauti Rietavą. O gaus nemažai – 100 tūkstančių litų, plius apie 440 tūkst. Lt kasmet.
Nors tokiai nuostatai pritarė ne visi, dauguma abiejų komitetų narių balsavo už tai, kad klausimas keliautų į tarybą. Pastaroji ir tars lemiamą žodį, ar Rietavo savivaldybė bus priimta į viešosios įstaigos dalininkus, jei bus, – kokiu principu ir kokiomis sąlygomis.
