Parodomis uostamiesčio galerijose pažymėtos iškilaus mūsų kraštiečio, dailininko tapytojo Jono Švažo šimtosios gimimo metinės. Šiai datai pažymėti retrospektyvinę jo darbų parodą rengia ir Mažeikių muziejus.
Būrelis ugdė dailininkus
Būsimasis dailininkas gimė 1925 m. Urvikiuose ir mūsų rajone gyveno daugiau kaip du dešimtmečius – mokėsi Mažeikių gimnazijoje, kurią baigė 1945 metais.
1942–1945 m. gimnazijoje dirbo tapytojas, akvarelistas Česlovas Kontrimas, kuris vadovavo gimnazijos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės būreliui.
Šį būrelį lankė ne tik J. Švažas, bet dailininkas portretistas Mečislovas Ostrauskas, dailininkė tekstilininkė Bronė Valantinaitė-Jokūbonienė, devynioliktą gimnazijos laidą kartu baigė ir dailininkas monumentalistas Boleslovas Klova.
Vėliau J. Švažas įstojo į Lietuvos dailės institutą, tačiau po dvejų metų jį metė ir įstojo į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą.
Vis tik menininkas sugrįžo į Vilnių ir 1953 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo tada iki pat mirties (1976 m. gruodžio 14 d.) šioje aukštojoje mokykloje dėstė tapybą.
- Švažo darbai įvertinti Valstybine premija, 1975 m. jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas. Kraštiečio kūrybinis palikimas – apie 600 tapybos darbų, daugiau kaip 300 pastelių, apie 150 piešinių.
Atsispindi tautinis menas
1960–1965 m. kilus meno atsinaujinimo bangai, kuri pakeitė socialistinį realizmą ir grąžino prie pertrauktos klasikinio modernizmo tradicijos, J. Švažas tapo pagrindine šio judėjimo varomąja jėga. Jis reiškėsi kaip talentingas tapytojas, pedagogas ir parodų organizatorius.
- Švažui pavyko suaktyvinti Lietuvos kultūrinį gyvenimą, jis susilaukė ir didesnio atgarsio, kai Vilniuje inicijavo Baltijos šalių tapybos trienalę, surengė savo darbų parodas Maskvoje bei užsienyje.
Dailės mokytojas, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas Aleksandras Novakas taip trumpai apibūdino mūsų kraštiečio kūrybą: „Jonas Švažas savo kūryboje įkūnijo ir įtvirtino spalvingąją lietuvišką tapybą. Joje spalvų potėpiais savotiškai atsispindi tautinis menas, ypač medžio drožyba, kuri yra šiek tiek gruboka, tįstanti, nenudailinta. Tapybos darbuose matomos prieškarinės Lietuvos tapybos tradicijos, jis yra labai ryškus mūsų dailės atstovas.“
Amžinybėn išėjęs Mažeikių dailės mokyklos direktorius Zenonas Steponavičius dailininko gimimo 80-mečiui paminėti skirtos parodos metu teigė, kad J. Švažas buvo menininkas, atspėjęs savo žemės ateitį: jo darbuose galima išvysti aliuzijų į naftos gamyklos kaminus, nors dailininkas mirė tik pradėjęs šeštą dešimtį, kai gamykla dar nebuvo pradėta statyti. Jis turėjęs mėgstamą priežodį „dega“, ir spalvos jo darbuose būtent tokios – ryškios ir degančios.
Dingo neramiais laikais
- Švažo atminimas gimtajame krašte buvo įamžintas 1986-aisiais, minint jo mirties dešimtąsias metines, – prie tuometinės Mažeikių muzikos ir meno mokyklos buvo atidengtas dailininko biustas, kurį sukūrė jo brolis skulptorius Kazys Švažas.
„Graži ir prasminga toji vieta, kurioje jau stovi J. Švažui skirtas paminklinis portretas. Jis puikiai įkomponuotas į Mažeikių parko beržyną – taip mėgtą šio dailininko kampelį“, – atidarymo proga laikraštyje „Santarvė“ taip pristatyta šio paminklo vieta.
Deja, paminklas iki šių dienų neišliko. Pasak Mažeikių muziejaus vyriausiojo muziejininko Vytauto Ramanausko, jis buvo pavogtas 1992 metų spalį, neramiais pirmosios atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais, kai viską valdė pinigai – buvo vagiamas metalas ir priduodamas į supirktuves.
Atsižvelgiant į tai, kai kurios metalinės ir bronzinės mieste buvusios mažosios architektūros skulptūros buvo nuimtos ir išvežtos saugoti į miesto komunalinio ūkio patalpas, iš kur vėliau visos dingo nežinoma kryptimi.
Mažeikių muziejaus archyvuose šiuo metu saugomas tik paminklo projektas.
2005 m. Vilniuje, Jogailos gatvėje, ant namo, kuriame ilgą laiką gyveno ir kūrė mūsų kraštietis, buvo atidengta jam skirta memorialinė lenta.
Sukaktys pažymėtos parodomis
Mažeikių mieste įvairiais renginiais pažymimi ir kraštiečio dailininko gimimo jubiliejai: 2005 m. ketvirtosios Žemaičių dūdų šventės metu Mažeikių muziejuje, minint J. Švažo gimimo 80-metį, buvo atidaryta jo dvylikos darbų paroda, išleistas lankstinukas, 2015 m., minint gimimo 90-metį, įvairiose Lietuvos vietose vyko įvairios apimties jo tapybos darbų parodos, viena iš ekspozicijų – „Jono Švažo tapybos kalba“, parengta Lietuvos dailės muziejaus menotyrininkės Nijolės Nevčesauskienės, buvo atidaryta ir Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centre. Išleistas albumas „Jonas Švažas. Tapyba“.
Kraštiečio gimimo šimtmetis pirmiausia paminėtas Klaipėdoje – liepos pabaigoje Kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose ir Baroti galerijoje buvo atidaryta tapytojo J. Švažo gimimo 100-mečiui skirta paroda „Nuo eskizo iki paveikslo“. Joje eksponuojamas ir niekur nerodytas jo žmonos Marijos Švažienės austas gobelenas „Medžių žydėjimas“. Baroti galerijoje paroda veiks iki rugsėjo 2 d.
Mažeikių muziejaus muziejininkė Lilija Petraitienė informavo, kad iškilaus kraštiečio neužmiršo ir mažeikiškiai: muziejuje nuo spalio 7 d. veiks jo darbų paroda. Penkis J. Švažo darbus saugo muziejus, kiti bus pasiskolinti iš Nacionalinio muziejaus Vilniuje. Jau sukontaktuota su dailininko sūnumi Sauliumi, kuris pateiks paveikslų ir iš šeimoje saugomo archyvo. Parodos atidarymas numatytas spalio pabaigoje.
Jonas Švažas savo dirbtuvėse 1970 m. Nuotr. iš www.mmcentras.lt, iš redakcijos archyvo ir iš Mažeikių muziejaus archyvo
