
Balandžio viduryje plungiškis Mindaugas Bondauskis medžiojo Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). Jo trofėjais tapo liūtas ir liūtė, krokodilas, karpuotis, zebras ir impala.
M. Bondauskio medžiotojo stažas –
dveji metai. Tik tokį trumpą stažą teturinčiajam – tai, be jokios abejonės, jeigu ne pasaulio, tai bent jau Lietuvos rekordas. Tuo esu tikras, nes žinau visus lietuvius, sumedžiojusius liūtą.
Kartu su plungiškiu medžiojo jo draugai latvis ir estas. Jiems teko pravažiuoti nemenkus atstumus, nes medžiota dviejose vietose, o atstumas tarp jų buvo apie 1 200 km. O dar, per Frankfurtą prie Maino atvykus į PAR sostinę Johanesburgą, į medžioklės plotus teko pavažiuoti 400 km. Kaip visada, į safari išsiruošusiuosius, dar aerouoste pasitinka medžioklės plotų šeimininkas.
Pirmąją dieną vyrai išbandė šautuvų taiklumą. Beje, ginklus nuomojosi vietoje. Medžiojo su Holand Holand 375 Magnum ir Winčester 300 Magnum karabinais. Tai galingi ginklai, tinkantys medžioti stambius žvėris.
Pirmuoju M. Bondauskio trofėjumi ir tapo žvėrių karalius – liūtas. Į medžioklę išvyko anksti ryte. Po nakties gerai matyti pėdos, tad pėdsekiams kur kas lengviau aptikti žvėrių buvimo vietas.
Medžioklės plotų šeimininkai žinojo, kad toje vietoje gyvena 15 liūtų. Medžiojami tik turintieji daugiau nei šešerius metus. Pasivažinėjo po medžioklės plotus ir aptiko liūto pėdas. Toliau ėjo pėstute, kad tiksliai nustatytų, kurioje vietoje jis yra. Kaip visada tokioje medžioklėje žvėrį pirmiausia pamato juodaodis pėdsekys. Teko medžioti Afrikoje ir puikiai žinau jų vertę – vieno sugebėjimams neprilygsta net penki medžiokliniai šunys.
Liūtą pėdsekys pamatė. Bet ir liūtas medžiotojus pajuto ir nugūrino į neaukštą akacijų mišką. Atstumas iki žvėries buvo apie 200 metrų, bet medžiai užstojo – teko slinkti. Prieš medžioklę buvo duotas nurodymas liūtą šauti ne iš toliau kaip 100 metrų. Iki tokio atstumo medžiotojas ir prislinko. Tačiau žvėris paspartino žingsnį. „Nebegalėjau arčiau slinkti, pabūgau, jog pasislėps ir nebeaptiksiu. Nusitaikiau į pečius ir šoviau. Užriaumojo baisiausiai ir nubėgo. Su manim ėjo medžioklės plotų savininkas. Iškilus pavojui, jis turi teisę šauti į žvėrį, bet stengiasi, jog tai padarytų medžiotojas. Nejauku buvo eiti ieškoti, bet, kiek paėję, liūtą aptikome negyvą. Man pavyko, o štai kolega latvis į liūtą šovė keturis kartus, estas – net šešis. Afrikos žvėrys labai gyvybingi“, – apie neeilinę medžioklę pasakoja M. Bondauskis.
Antras šio medžiotojo trofėjus buvo krokodilas. Medžiojo prie didžiulių vandens telkinių. Nutykojo tik trečios dienos ankstyvą rytą. Krokodilas atplaukė į pakrantę, bet iš vandens nebeišlipo – medžiotojas paleido šūvį tarp akių.
Krokodilo ilgis buvo 4 metrai, svėrė 394 kg. Nustatė, jog jam – apie 40 metų. Beje, krokodilai gyvena iki 100 metų.
Kaip pasakojo M. Bondauskis, sunkiausiai ir pavojingiausiai sekėsi sumedžioti liūtę. Buvo iškilęs rimtas pavojus.
Aptiko sudraskytą antilopę. Medžioklės organizatorius nusprendė, jog prie jos reikia ir tykoti. „Jokio bokštelio. Sėdėti teko ant žemės. Buvo nejauku. Liūtė pasirodė, kai jau temo. Ji vis neskubėjo prie sudraskytos impalos. Kai priėjo arčiau, jau buvo beveik sutemę. Tačiau impalos nelietė, o patraukė tiesiog į mane. Priėjo per trisdešimt žingsnių. Šoviau tiesiai į krūtinę, ji krito ir pašokusi nubėgo. Tada supratau, jog mano gyvybei, jei būčiau nepataikęs, buvo iškilęs rimtas pavojus…
Ieškojome liūtės kitos dienos ankstyvą rytą. Su šautuvais ėjome keturiese, pasiruošę šauti. Sužeista liūtė yra itin agresyvi. Ji dar buvo gyva ir teko net kelis šūvius paleisti“, – prisimena medžiotojas.
„Plungės“ laikraštyje esu rašęs apie M. Bondauskio sumedžiotą mešką. Jos iškamša jau puošia svečių kambarį. Greta gyvenamo namo medžiotojas turi pasistatęs pirtį, kurioje ateityje ir bus eksponuojami visi trofėjai.
apgailėtina. Ir apie tokius dar rašo. Fui straipsnis
Pritariu.
Fui