Gal ir perdedu taip sakydamas. Manau, kad Alfonsas Kryževičius (g. 1936 m.), turėjęs rimtų operacijų ir be vaistų šiandien negalintis gyventi, dar bent jau grybauti išsiruoš. Be to jis tikrai sunkiai apsieis. O štai šautuvėlio į rankas jau, ko gero, nepaims.
A. Kryževičius medžiojo nuo 1969 metų. Jau buvo prabėgę penkeri metai, kai įregistruotas „Kontaučių“ medžiotojų būrelis. Tačiau neabejotinai jį reikia laikyti vienu iš pirmųjų Kantaučių medžiotoju.
Taip jo šeimos gyvenime nutiko, kad išsikėlė į Platelius, į nuosavą namą. Nuo 1998 iki 2013 metų, iki nelemtos ligos, ten ir medžiojo. Jis tuoj pat tapo pagrindiniu tenykščio „Platelių“ būrelio vadovo Jono Šečkaus talkininku. Noriai eidavo nustatyti, kur tie šernai dienoja, kur juos aptikti. Atlikdavo įvairius Jono pavestus darbus.
Tačiau šiandien, kalbantis apie buvusias medžiokles, patikino, jog tarp Kantaučių medžiotojų jam buvo daug smagiau. Gal dėl to, kad ten tėviškė. Žinoma, ir dėl to, kad dauguma Kantaučių medžiotojų buvo ir yra itin draugiški. Alfonsas su kiekvienu puikiai sutarė. Jis – visų mėgiamas. Ir dabar dar kviečiamas į Kantaučių medžiotojų šventes.
„Man medžioklė buvo tarsi liga. Susirenka šautuvuoti vyrai, pabendrauja, pakalba apie medžioklę, apie nuotykius, kurių patiria kiekvienas medžiotojas. Kantaučiuose mes visus reikalus būryje aptardavome, važinėjome į ekskursijas, statėme medžioklės namą, kūrėme savo tradicijas, bendravome šeimomis – pas bet kurį galėjai užsukti ir kiekvienas džiaugėsi susitikęs.
Ligos padarė savo, tad esu priverstas atsisakyti medžioklės. Man ir šiandien, po daugybės metų, atmintyje išlikęs pirmas sumedžiotas briedis. Tai buvo Rimučiuose, Stuopelio miške.
Nepamirštu ir pirmo sumedžioto kiškio. Pranas Mikšta turėjo kalaitę Citrą. Ji taip užvaikė tą kiškį, kad tas pro mane jau dūsaudamas risnojo. Paguldžiau. O vakare pas Mikštą vakarienei troškinome kiškius. Tai buvo puota…
Medžioklei visada pritarė ir mano žmonelė Danutė. Turbūt nėra nė vieno medžioklės sezono uždarymo, kad ji nebūtų pasakiusi kalbos apie mūsų nuotykius.
Pakabinau šautuvėlį, bet džiaugiuosi, jog buvau medžiotojas. Rodos, tik vakar viskas buvo…“, – su liūdesiu apie medžioklės praeitį kalba Alfonsas.
