Plungės kultūros centro Eglės baleto studijoje mergaitės mokosi ne tik pirmųjų baleto žingsnių – jos mokosi kantrybės, disciplinos, drąsos svajoti ir tikėti savimi. O už kiekvieno grakštaus mosto, už kiekvieno tvirto žingsnio ant puantų stovi žmogus, kuris prieš dvylika metų išdrįso patikėti savo svajone. Studijos įkūrėja Eglė Norkevičiūtė-Novoruckienė baletą pasirinko ne kaip profesiją – ji pasirinko gyvenimo kelią. Kelią, kuriuo šiandien eina jau ne viena, o kartu su daugiau nei šimtu jaunųjų šokėjų.
Pirmoji darbovietė – buvusi mokykla
Eglė gimė ir užaugo Plungėje. Dar vaikystėje jos gyvenime atsirado klasikinis šokis – mergaitė mokėsi Plungės meno mokykloje, o vėliau pasirinko choreografijos studijas Klaipėdos universitete. Bestudijuodama penktame kurse studentė sulaukė kvietimo sugrįžti į gimtąjį miestą – Plungės meno mokykloje tuo metu kūrėsi Baleto ugdymo skyrius.
Dirbdama meno mokykloje Eglė ne tik dėstė, bet ir rašė magistro darbą, kūrė baleto ugdymo programą. Vis dėlto viduje profesinės pilnatvės nejautė.
„Mokykloje nebuvo scenos. Jaučiau, kad vaikams reikia erdvės, kur būtų daug baleto, kur jie galėtų visą dėmesį skirti šiam šokio žanrui, galėtų ne tik mokytis, bet ir dažnai pasirodyti“, – pasakojo pašnekovė.
Svajonė įkurti studiją virto realybe
Taip gimė svajonė įkurti savo baleto studiją. Su šia idėja Eglė atėjo į Plungės kultūros centrą. Įstaigos direktorius Romas Matulis išklausė jaunos choreografės sumanymą ir pasiūlė pabandyti.
„Tikėjau, kad norinčių šokti baletą bus. Jei man baletas patinka, vadinasi, jis patiks ir vaikams“, – prisiminė kelionės į svajonę pradžią Eglė.
Subūrusi pirmąsias šokėjas ji įkūrė Eglės baleto studiją. Prireikė ne vienerių metų, kad įrodytų sau ir kitiems projektą esant rimtą ir reikalingą. Šiandien E. Norkevičiūtė-Novoruckienė yra etatinė kultūros centro darbuotoja, baleto studijos, kurioje šoka apie 130 vaikų nuo penkerių iki keturiolikos metų, vadovė.
„Nuo pirmos dienos kultūros centre jaučiuosi tarsi namuose. Čia vyrauja ypatinga kūrybinė atmosfera. Matau, kad ir mano šokėjos jaučiasi puikiai. Turime gerą sceną, puikią auditoriją repeticijoms, jaučiame didžiulį palaikymą“, – kalbėjo pašnekovė.
Lygiavertės su garsiųjų baleto studijų šokėjomis
Per dvylika gyvavimo metų Eglės baleto studija tapo neatsiejama Plungės kultūrinio gyvenimo dalimi. Šokančios balerinos puošia rajono renginius, koncertuoja užsienyje, dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose ir pelno aukščiausius apdovanojimus.
Šiemet Plungei ir Lietuvai atstovauta Serbijoje ir Italijoje. Sėkmingai dalyvauta daugybėje konkursų Lietuvoje.
Septynmetė Andrėja prestižiniame konkurse „Coda“, kuriame varžosi tik stipriausių šalies baleto studijų šokėjai, pelnė „Auksinį puantą“. Eglės dukra Morta tarptautiniame baleto ir šiuolaikinio šokio konkurse „Šokio pavasaris“ laimėjo trečiąją vietą. Puikiais rezultatais vadovę džiugina ne tik solistės, bet ir šokėjų grupės.
„Didžiuojuosi tuo, kad šalia garsiausių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių baleto studijų skamba ir Plungės vardas“, – neslėpė baletui atsidavusi plungiškė.
Meile baletui užkrėtė ir dukrą
Tarp studijos šokėjų – ir vadovės dukra Morta. Mergaitė kaip ir mama gyvena baletu. Šokti pradėjo būdama vos ketverių. Pastebėjusi dukros talentą, darbštumą ir meilę šokiui, Eglė jai įrengė baleto salę namuose.
Šiandien Mortai jau beveik keturiolika. Ji ne tik uoliai mokosi šokti, bet ir stebi garsiausių pasaulio konkursų įrašus, analizuoja šokėjų judesius, mokosi iš geriausiųjų.
„Kai aš augau, viskas buvo kitaip. Baleto studijų nebuvo, o profesionaliai šokti baletą mokė tik M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Todėl labai džiaugiuosi, kad atsirado baleto studijos, kur kiekvienas norintis turi galimybę išbandyti save“, – pasakojo E. Norkevičiūtė-Novoruckienė.
Baletas ugdo ne tik plastiškumą, bet ir atsakomybę, kruopštumą
Pedagogė prisipažino per pamokas esanti ir griežta, ir kantri, ir disciplinuota. Pasak jos, baletas neatsiejamas nuo disciplinos, nes būtent nuo jos priklauso pasirodymo sėkmė. „Scenoje negali išlįsti raištelis, atsirišti puantas ar išdrikti plaukai. Lipti į ją gali tik atsakingai pasiruošęs, tad baletas ugdo ir atsakomybę, ir kruopštumą“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kaip sakė Eglė, užsiėmimų laikas brangus ir jai, ir šokėjoms, nes per valandą reikia labai daug nuveikti. Laisvesnis bendravimas su šokėjomis užsimezga per išvykas, vasaros stovyklas.
„Baletas – mano gyvenimas“, – teigia plungiškė. Todėl ji neskirsto dienos į darbo ir poilsio valandas. Mintys apie mėgstamą veiklą kartais užvaldo taip, kad iki vidurnakčio žiūri pasaulyje garsių baleto mokyklų pasirodymų įrašus, analizuoja techniką, ieško naujų metodų, kuria pratimus, padedančius jaunosioms šokėjoms tobulėti.
„Matau kiekvieną galvos, rankos ar pirštų judesį. Analizuoju, kodėl vienas ar kitas elementas pavyksta profesionalams ir kaip galiu padėti savo vaikams jį atlikti geriau“, – pasakojo Eglė.
Įdėtas darbas atsiperka vaikų pasiekimais. Per dvylika metų Eglės baleto studiją baigė ne viena talentinga šokėja. Kai kurios baletą pasirinko savo profesiniu keliu. Diana Marija įkūrė baleto studiją Gargžduose, Emilija dirba Vilniaus baleto studijoje.
Vis dėlto vadovė pastebėjo, kad šiandieniniai vaikai vis sunkiau priima ilgalaikį ir nuoseklų darbą: „Kartais mergaitės įsivaizduoja, kad užsivilks gražią suknelę ir taps balerinomis. Tačiau užtenka vienos repeticijos, kad suprastų – baletas reikalauja labai daug darbo.“
Gavo Kultūros ir meno premiją
Per neseniai vykusią Plungės miesto šventę E. Norkevičiūtei-Novoruckienei įteikta Plungės rajono savivaldybės kultūros ir meno premija. Šis apdovanojimas skirtas už reikšmingą indėlį puoselėjant choreografijos meną rajone, profesionalų darbą ugdant jaunuosius šokėjus ir ilgametį atsidavimą baleto tradicijų sklaidai.
„Romas Matulis man kultūros ir meno žmogaus autoritetas. Esu be galo jam dėkinga už tai, kad manimi patikėjo ir teikė mano kandidatūrą apdovanojimui. Taip pat esu dėkinga merui, Savivaldybės tarybos nariams, kurie už ją nubalsavo. Šis įvertinimas – tarsi patvirtinimas, kad studija miestui reikalinga, kad turime didelį palaikymą“, – sakė premijos laimėtoja.
Atsiimdama apdovanojimą plungiškė galvojo ne apie save. „Mąsčiau apie mamą. Jos jau nebėra, bet žinau, kaip ji būtų didžiavusis. Žinau, kad šis mano darbo įvertinimas ją būtų labai nudžiuginęs“, – jautriai prisipažino baleto pedagogė.
Meilė
Pokalbio pabaigoje paprašyta vienu žodžiu apibūdinti savo darbą Eglė nė akimirkos nesudvejojo:
– Meilė.
Ir, regis, būtent šis žodis geriausiai apibūdina visą jos kelią. Meilė šokiui, vaikams, scenai, savo miestui. Iš jos gimė studija, kuri daugeliui mergaičių tapo antraisiais namais, o Plungei – tikru pasididžiavimu.
Ne visos mažosios Eglės šokėjos taps profesionaliomis balerinomis, tačiau kiekviena išsineš tai, ko negalima pamatuoti medaliais ar diplomais – laikyseną, pasitikėjimą savimi, gebėjimą siekti tikslo ir tikėjimą, kad svajonės pildosi tiems, kurie dėl jų dirba.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
