Praėjusį sekmadienį žmonės rinkosi į titulinius Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidus Plateliuose. Jų išvakarėse miestelyje vyko ir kitas renginys – Plateliškių sueiga. Nemažai metų Petrinių savaitgalis paženklinamas šiuo smagiu susitikimu ir, kaip pažymėjo viena iš pagrindinių jo iniciatorių ir organizatorių Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kultūrologė Aldona Kuprelytė, kaskart vis atrandama galimybių sužinoti ką nors naujo apie Platelių krašto istoriją ir jo gyventojus.
Tradiciškai sueiga vyksta Platelių dvaro svirne. Šiemet kad ir ne itin gausiai dalyvauta plateliškių susitikime, tačiau išlaikyta šio renginio idėja – išklausyti keletą įdomių pranešimų ir pasidžiaugti dar vienu Platelių garbės piliečiu: būtent pastarieji apdovanojimai vainikuoja visą sueigą.
Duoklė talentingam skulptoriui
Tuo, kad plateliškiai kasmet birželio pabaigoje susirenka į krūvą pabendrauti, pasidžiaugė Platelių seniūnas Robertas Gritkus, linkėdamas su įdomumu išklausyti sueigoje pristatomus pranešimus. Seniūnijos vadovas negailėjo gerų žodžių A. Kuprelytei, nes būtent jos dėka šis renginys kiekvienais metais vyksta.
Plateliškių sueigoje kalbėta apie Platelių krašto istoriją, kultūros paveldą. Dr. Jūratė Lubienė (Klaipėdos universitetas) papasakojo apie plateliškių žemaičių tarmę (kalbą), jos savitumus. Pati pranešėja yra glaudžiai susijusi su Plateliais, tai jos tėvelių itin mylimas kraštas. Kaip juokavo, tėvai labai mėgę plaukioti po Platelių ežerą, tad ir ją greičiausiai į namus parsinešė iš ežero išsitraukę. „Šiandien čia atvažiavau prieš visus nulenkti galvą, seniai norėjau į šią sueigą patekti“, – prisipažino mokslų daktarė.
A. Kuprelytė kvietė pasiklausyti pranešimo apie vyskupo Motiejaus Valančiaus „vizitacijas“. Kultūrologė taip pat atkreipė dėmesį, jog šiais metais Telšių vyskupija mini 100-metį, kuris paženklintas ir kitomis svarbiomis sukaktimis visoje Žemaitijoje. Vienas iš didesnių jubiliejų – iš Beržoro kilusio skulptoriaus Vytauto Ušpalio 100-osios gimimo metinės. Ta proga Platelių dvaro svirne surengta menininko darbų paroda, pristatytos nuotraukos.
V. Ušpalis gimė 1926 m. rugpjūčio 20 d. Platelių valsčiaus Pamedinčių kaime. Po kelerių metų su tėvais, broliais ir seserimi prisikėlė į Beržorą.
Mokėsi Platelių pradžios mokykloje, Plungės gimnazijoje, keramikos skyriuje Telšių dailiųjų amatų mokykloje, kurią užbaigė 1947 m. 1951–1957 m. studijavo skulptūrą Vilniaus dailės institute (dabartinė Vilniaus dailės akademija).
Dirbo Vilniaus dailės kombinate medžio dirbtuvių vedėju, vėliau – dailininku-skulptoriumi, meno gaminių įmonėje „Menas“ vyriausiuoju dailininku.
Dailininkų sąjungos narys nuo 1957 m. Parodose dalyvavo nuo 1957 m. Darbai eksponuoti įvairiose parodose Lietuvoje, buvusioje Sovietų Sąjungoje, Kanadoje, Švedijoje, Austrijoje ir kt. Ne kartą dalyvavo Pasaulio žemaičių dailės parodose.
Yra dovanojęs darbų Žemaičių dailės muziejui, Žemaitijos nacionaliniam parkui.
Be skulptūros, dar dirbo juvelyrikos, mažosios plastikos srityse. Yra sukūręs daugiau nei 200 monumentaliosios skulptūros, mažosios plastikos darbų, gausybę antkapinių paminklų, žymių žmonių biustų, bareljefų, juvelyrikos dirbinių. Beržoro kapinėse ant tėvų kapo yra pastatytas monumentalus antkapinis paminklas „Motina“, Druskininkuose, prie „Lietuvos“ sanatorijos – sienos stiklo kompozicija „Nemuno vingis“ (kartu su skulptoriumi K. Kisieliumi), 1989 m. atstatytas Nepriklausomybės paminklas Dusetose.
V. Ušpalis rašė eilėraščius. Išpopuliarėjo jo parašytas himnas savo brangiam Beržorui, kuriam pats sukūrė ir muziką.
Kūrė ir gyveno su šeima Vilniuje, kasmet grįždamas į Beržorą.
Mirė menininkas 2022 m. gegužės 20 d. Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse.
Tuo, kad plateliškiai parodė pagarbą ir prisiminė skulptorių, sueigoje dėkojo jo dukra Virginija Ušpalytė-Kirtiklienė. „Tėvukas mirė prieš ketverius metus. Nugyveno jis labai gražų ir prasmingą gyvenimą. Stebėjausi vienu jo bruožu – jis sugebėdavo niekada neiti į kompromisus, nesivelti į bereikalingas diskusijas. Visą gyvenimą sugebėjo išlikti savimi, nors gyveno dvigubų standartų laikais“, – prisiminimais apie tėvą dalijosi dukra ir pridūrė, kad nors V. Ušpalis ir išvyko iš gimtojo krašto, tačiau visą gyvenimą jo širdis pasiliko Beržore.
Renginyje dalyvavo V. Ušpalio žmona, abi dukros su šeimomis, kiti artimieji.
Garbės piliečio regalijos – ilgametei pedagogei
Plateliškių sueiga, kaip minėta, vainikuojama Platelių garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija. Šiemet buvo nuspręsta, kad garbingas apdovanojimas įteikiamas Irenai Aleškevičienei.
I. Aleškevičienė – ilgametė pedagogė, savo darbui paskyrusi daugiau nei 50 metų. „Tiek ilgai ji rūpinosi pačiais mažiausiais Platelių krašto gyventojais – ikimokyklinukais, darželinukais ir priešmokyklinukais. Ne vienai plateliškių kartai ši moteris yra įsiminusi ne tik kaip pedagogė, bet ir kaip žmogus, vaikams suteikęs pirmąsias žmogiškumo, darbštumo, kūrybiškumo pamokas. Labai darbšti, entuziastinga kolegė. Irena buvo pavyzdys savo jauniesiems kolegoms“, – pristatydama garbės pilietę kalbėjo Liepijų mokyklos direktorė Erika Laurinaitienė.
Akcentuotas ir I. Aleškevičienės indėlis į Platelių bendruomenės gyvenimą. „Tai savo krašto ambasadorė. Viską, ką ji daro, daro ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad tiki, jog yra svarbu. Meilė dainai, šokiui atvedė į ansamblį „Platelē“. Irena labai nuoširdžiai tarnauja savo kraštui, todėl reikia didžiuotis, kad Plateliai turi tokį žmogų“, – pridūrė direktorė.
Platelių garbės piliečio regalijomis apdovanota I. Aleškevičienė nedaugžodžiavo. Už gautą įvertinimą padėką ji išreiškė kartu su folkloro ansambliu „Platelē“ susirinkusiuosius pradžiugindama Platelių krašto dainomis.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
