Bepiločių sistemų reikšmė šiuolaikinėje gynyboje nuolat auga, o gebėjimas jomis naudotis tampa vis svarbesne pasirengimo dalimi. Klaipėdoje veikianti Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos bepiločių sistemų 317-oji šaulių kuopa buria technologijomis besidominčius savanorius, rengia bepiločių orlaivių operatorius ir dalyvauja bendrose veiklose su Lietuvos kariuomene bei kitomis institucijomis. Vis dėlto, kaip akcentavo kuopos atstovai, svarbiausia čia ne pati technika, o žmonės, jų pasirengimas ir gebėjimas nuolat mokytis.
Technologijos prasideda nuo žmogaus
Klaipėdos bepiločių sistemų 317-oji šaulių kuopa prisideda prie technologinių kompetencijų ugdymo Lietuvos šaulių sąjungoje, skatina pilietiškumą ir šauliams suteikia galimybę įgyti, tobulinti įgūdžius, susijusius su bepiločių sistemų naudojimu. „Pagrindinis dėmesys skiriamas žmonių pasirengimui, atsakingam technologijų naudojimui ir nuolatiniam kompetencijų stiprinimui“, – „Vakarų Lietuvai“ įvardijo Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos bepiločių sistemų 317-osios šaulių kuopos vadas, nepanoręs būti įvardintas.
Per pastaruosius kelerius metus keitėsi kuopos pajėgumai ir narių skaičius – kiekvienais metais jie auga. „Vis daugiau žmonių susidomi dronais ir galimybe tapti šio vieneto dalimi, taip prisidėti prie svarbaus pajėgumo vystymo. Kuopos veikla yra įvairialypė: nuo pradinio drono operatoriaus rengimo iki pratybų su Lietuvos kariuomene, pasiklydusių žmonių paieškos kartu su Lietuvos policija ar budėjimo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT0 kolegomis“, – tikino Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas mjr. Artūras Milkintis.
Kuopos veikloje dalyvauja šauliai iš skirtingų Vakarų Lietuvos vietovių, o veiklos organizuojamos taip, kad nariai galėtų įsitraukti į mokymus ir pratybas pagal savo pasirengimą, specializaciją, konkrečių užduočių poreikį. „Mums svarbu, kad reikalingos kompetencijos būtų ugdomos ne viename mieste, bet visame Vakarų Lietuvos regione. Todėl mokymai ir pratybos vyksta skirtingose vietovėse, o šauliai į bendras veiklas telkiami pagal užduotis ir pasirengimo poreikius. Taip stipriname regiono pasirengimą ir gebėjimą prireikus veikti ten, kur to labiausiai reikia“, – kalbėjo mjr. A. Milkintis.
Norint tapti bepiločių sistemų operatoriumi, kuopos atstovų teigimu, pirmiausia reikia įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą ir tapti šauliu. Kaip ir kiti Lietuvos šaulių sąjungos nariai, kandidatai turi atitikti įstatymuose ir organizacijos vidaus tvarkoje numatytus reikalavimus. Ypatingas dėmesys skiriamas asmens patikimumui, nepriekaištingai reputacijai ir atsakingam požiūriui į vykdomą veiklą.
Pagal savo interesus, motyvaciją ir gebėjimus nariai gali rinktis įvairias veiklos kryptis, tarp jų ir veiklą su bepilotėmis sistemomis. Mokytis valdyti dronus gali tiek jau turintys dronų valdymo patirties, tiek žmonės, kurie anksčiau su tokiomis technologijomis nėra dirbę. „Svarbiausia yra motyvacija mokytis, atsakingumas ir noras aktyviai dalyvauti šaulių veikloje“, – tvirtino kuopos atstovai.
Bepiločių orlaivių pilotus kuopoje rengia nuosekliai: pirmiausia suteikiamos pagrindinės teorinės žinios apie bepiločių sistemų naudojimą, saugų eksploatavimą ir taikomus reikalavimus, o vėliau jos įtvirtinamos praktinių užsiėmimų metu. „Pasirengimo trukmė priklauso nuo individualios pažangos, aktyvumo ir skiriamo laiko, tačiau siekiama, kad kiekvienas narys galėtų nuosekliai augti ir tobulėti pagal savo galimybes“, – sakė Klaipėdos bepiločių sistemų 317-osios šaulių kuopos vadas.
Sunku pratybose – lengva mūšyje
Bepiločių sistemų kuopa orientuojasi į šaulių gebėjimų dirbti su šiuolaikinėmis bepiločių sistemų technologijomis ugdymą. „Mokymuose šauliai įgyja teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, susijusių su bepiločių sistemų naudojimo principais, sauga, atsakingu technologijų taikymu. Kompetencijos nuolat stiprinamos reguliarių mokymų, praktinių užsiėmimų metu ir keičiantis patirtimi“, – teigė Klaipėdos bepiločių sistemų 317-osios šaulių kuopos vadas.
Bepiločių orlaivių technologijos keičia šiuolaikinę gynybą. Bepiločių sistemų technologijos sparčiai vystosi ir tampa vis plačiau naudojamos įvairiose srityse. „Pagrindinis mūsų kuopos tikslas – rengti motyvuotus ir kompetentingus šaulius, gebančius naudotis šiomis technologijomis, nuolat tobulinti savo žinias“, – kalbėjo kuopos vadas.
Mokymai, pratybos ir nuolatinis įgūdžių tobulinimas padeda užtikrinti, kad šauliai krizės ar ginkluoto konflikto atveju būtų pasirengę vykdyti jiems skirtas funkcijas. „Žinomas posakis „Sunku pratybose – lengva mūšyje“ pritaikomas ir šio vieneto pasirengimui. Bet kokio pobūdžio ar lygio pratybos padeda tobulėti įvairių sričių šauliams. Pratybose matome, kur dar turime patobulėti, kur mums reikia papildomo laiko treniruotėms, kas veikia, o kas neveikia. Niekada nežinosi, kaip bus pačiu sunkiausiu ar sudėtingiausiu momentu. Tad kuo daugiau iššūkių kelsime sau pratybų metu, tuo labiau būsime pasiruošę atlaikyti nenumatytus išbandymus“, – akcentavo Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas mjr. A. Milkintis.
Padeda stiprinti valstybės gynybinį pasirengimą
Siekiant toliau plėtoti veiklą bepiločių sistemų srityje, vieni svarbiausių poreikių išlieka žmonės, jų kompetencijų ugdymas ir nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas. Technologijos sparčiai keičiasi, todėl svarbu sudaryti sąlygas šauliams mokytis, gilinti žinias ir kaupti praktinę patirtį. Ne mažiau svarbus yra bendradarbiavimas, keitimasis patirtimi, galimybės susipažinti su naujomis technologijomis. Taip pat reikšmingas visuomenės domėjimasis ir naujų motyvuotų narių įsitraukimas į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą. „Mūsų požiūriu, didžiausia vertė yra ne technologijos pačios savaime, o žmonės, kurie geba atsakingai jas naudoti, nuolat mokosi ir prisideda prie kompetentingos, stiprios šaulių bendruomenės kūrimo“, – sakė kuopos vadas.
Ši kuopa bendradarbiauja ir su kitomis karinėmis struktūromis bei organizacijomis, nes bendradarbiavimas – svarbi Lietuvos šaulių sąjungos veiklos dalis. Kuopa palaiko glaudžius ryšius su kitais Šaulių sąjungos padaliniais, Lietuvos kariuomene, dalyvauja bendruose mokymuose, pratybose, renginiuose ir patirties mainų veiklose. Šiuo metu viena bendradarbiavimo krypčių – bepiločių sistemų pajėgumų stiprinimas. Lietuvos kariuomenės įkurtas ANBO – Autonominių nuotolinių bepiločių operacijų junginys – yra specializuotas bepiločių sistemų padalinys, prie kurio veiklos, bendrų mokymų jungiasi ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai.
„Vienas naujausių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – rugsėjį vykusios Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Žemaitija“ pratybos „Stiprus Grifonas 2026“, kuriose dalyvavo ir mūsų rinktinės šauliai. Pratybose kartu su Lietuvos kariuomenės ir kitais vienetais buvo treniruojamas bepiločių sistemų panaudojimas, tarpusavio sąveika, gebėjimas veikti bendroje sistemoje, – kalbėjo A. Milkintis. – Tokia sąveika suteikia galimybę šauliams praktiškai tobulinti bepiločių sistemų valdymo, žvalgybos ir kitus šiuolaikiniame mūšio lauke reikalingus įgūdžius. Bendros veiklos leidžia geriau pažinti vieniems kitų darbo principus, dalytis patirtimi ir žiniomis, stiprinti tarpusavio sąveiką bei pasirengimą veikti kartu vykdant skirtas užduotis. Tai padeda nuosekliai auginti šaulių kompetencijas ir stiprinti bendrą valstybės gynybinį pasirengimą.“
Lietuvos šaulių sąjungos nuotr.
