Atsargos majoras karybos ekspertas Darius Antanaitis
Dronai šiandien tapo neatsiejama karo dalimi, šią technologiją aktyviai naudoja įvairios institucijos savo veikloje, pavyzdžiui, ieškant dingusių ar nuo teisėtvarkos pareigūnų besislapstančių asmenų, žvalgant teritorijas. Apie dronų vaidmenį šiandien ir apie tai, kaip iš esmės bepiločiai orlaiviai pakeitė šiuolaikinį mūšio lauką, „Vakarų Lietuva“ kalbėjosi su atsargos majoru karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu.
Pirmasis dronas pademonstruotas XIX a.
Eksperto teigimu, dronai nėra nauja platforma. Pirmasis jūrinis dronas buvo pademonstruotas 1897 metais JAV kariniame jūrų laivyne. Tai padarė Nikola Tesla. Tuomet pompastiškai buvo skelbiama, kad nuo šios akimirkos kariniai laivai tapo atgyvena ir nebereikalingi, nes jų darbą atliks pigūs dronai. Vėliau skraidantys ir antžeminiai dronai buvo naudojami per Antrąjį pasaulinį, Šaltąjį karus ir po to.
„Didesnis dronų, kaip mes juos suprantame šiandien, panaudojimas išryškėjo Rusijos kare prieš Ukrainą maždaug antraisiais karo metais, kai abi pusės išnaudojo dalį savo artilerijos ir raketinės amunicijos atsargų. Tada teko ieškoti kitos platformos, kuri sprogstamąjį užtaisą galėtų nugabenti prie taikinio. Ši technika Rusijos kare prieš Ukrainą pasižymėjo ypatingu žiaurumu. Vaizdo įrašai, kuriuose buvo matomi akivaizdūs karo teisės pažeidimai, plačiai paplito internete. Didžiausią įspūdį darė tankų sprogimai, kai nuo jų būdavo tiesiog nuplėšiami bokštai“, – teigė D. Antanaitis.
Eksperto įsitikinimu, nėra tikslo kalbėti, kad dronai pakeitė viską, nes didesnis jų paplitimas pastebėtas Rusijos kare prieš Ukrainą. Tuo metu kituose konfliktuose ir karuose dronų, ypač FPV, mažiau naudojama dėl kelių priežasčių: netinkamos vietovės, nepalankių oro sąlygų, skirtingai naudojamos taktikos, priešdroninių priemonių ir kitų veiksnių. „Mūšio erdvė kito jau kurį laiką, dar iki Rusijai užpuolant Ukrainą – buvo automatizuojama ir robotizuojama, o dabartinis dronų proveržis yra šio proceso dalis“, – pokyčius pripažino pašnekovas.
Pagal veikimo aplinką, paskirtį ir tipą dronai skirstomi į kosminius, skraidančius, antžeminius, antvandeninius ir povandeninius. Kosminiai dronai autonomiškai arba nuotoliniu būdu naikina ir remontuoja palydovus, o skraidantys naudojami ryšiui, žvalgybai, kovinėms užduotims ir taikiniams perimti. Antžeminiai dronai atlieka logistikos, medicininės evakuacijos ir kovines funkcijas, tačiau jų plėtrą riboja sudėtingas valdymas, technologiniai iššūkiai ir didelės sąnaudos. Antvandeniniai dronai skirti aplinkai stebėti, minoms aptikti ir neutralizuoti, patruliuoti bei pakeisti kai kurias priešlaivines raketas ar torpedas, o povandeniniai – informacijai rinkti, žvalgybai ir kovinėms užduotims vykdyti.
Dažniausiai matomi dronai – skraidantys – skirstomi į dar tris kategorijas: 1 klasė (mini ir mikro), 2 klasė (vidutiniai) ir 3 klasė (didieji).
Karyba keičiasi tobulėjant technologijoms
Anksčiau FPV dronai , prie jų pritvirtinus sprogstamuosius užtaisus, dažniausiai buvo naudojami teroristiniams išpuoliams. Pasak D. Antanaičio, šiandien jų panaudojimas mūšio lauke riboja judėjimą ir manevro galimybes, tačiau savaime neužtikrina teritorijos užėmimo ar išlaisvinimo. Be to, fiksuojami karo nusikaltimai prieš civilius ir beginklius žmones. Ekspertas akcentavo, kad dronai negali pakeisti kariuomenės planavimo, organizavimo ir operacijų vykdymo – jie tėra įrankis, kurio efektyvumas priklauso nuo žmogaus gebėjimo juo naudotis.
Karas, specialisto teigimu, yra technologijų karas. Nuo pat žmonijos atsiradimo laimėdavo tas, kuris vystėsi greičiau. Prieš akmenį laimėjo ietis, prieš ietį – strėlė, prieš strėlę – patranka ir taip toliau. Ginklas yra tik įrankis. Kad juo pasinaudotum, turi žinoti, ką ir kaip nori pasiekti. Žmogus čia yra svarbiausia figūra. Ne ginklai žudo žmones – žmonės žudo žmones.
Karyba nuolat keičiasi tobulėjant technologijoms, o dirbtinis intelektas leidžia greičiau įvertinti situaciją ir pasiūlyti galimus sprendimus. Vis dėlto sprendimų priėmimas dėl veiksmų išlieka žmogaus atsakomybė, nes dirbtinis intelektas veikia pagal žmogaus sukurtus algoritmus. Taigi esminis mūšio lauko elementas išlieka žmogus.
„Iš principo dronas yra nuotoliniu būdu valdomas daiktas. Jis nedaug skiriasi nuo radijo bangomis valdomos vaikiškos mašinėlės ar žaislinio laivelio: radijo bangomis siunčiami signalai, į kuriuos platforma reaguoja, o per įtaisytas kameras vaizdą operatoriui siunčia atgal“, – veikimo principą paaiškino karybos ekspertas.
Visuomenė – gynybinio potencialo dalis
Dronai, arba, tiksliau, nuotoliniu būdu valdomos platformos, naudojami daug kur ir civiliniame gyvenime. Jais skenuojamas žemės paviršius, dėl gaisrų stebimi miškai ir teritorijos, atliekami gamtosauginiai tyrimai, tyrinėjami vandenynai. Per Černobylio elektrinės avariją buvo bandoma juos pasitelkti avarijos padariniams likviduoti, tačiau rusams pigiau buvo naudoti ne robotus, o žmones.
Pasak D. Antanaičio, dronų technologijų pažanga nėra didelė, nes daugiausia tobulinamos esamos ryšio ir valdymo sistemos. Nors apie 2023 m. masinis dronų naudojimas trumpam tapo technologiniu proveržiu ir pakeitė taktiką, strateginio ar operacinio pranašumo nesukūrė.
Kiek prie to prisideda civiliai? „Civiliai ir yra kūrėjai. Būtent jie kuria technologijas pagal tai, ko iš jų reikalauja kariškiai. Finansavimas būna įvairus, bet taisyklės yra tos pačios: investicijos turi atsipirkti. Nesvarbu, ar investuoja vyriausybės, rizikos kapitalo fondai, ar privatūs investuotojai. Darbas dėl darbo yra nagingų rankų būrelio zona. Ginkluotėje egzistuoja gana griežtos taisyklės, pradedant informaciniu saugumu, baigiant pačios ginkluotės saugumu ir jos integravimu. Gynybos rinkoje entuziastai ir neprofesionalai ilgai neužsibūna. Drįsčiau teigti, kad karybos rinka yra gerokai rizikingesnė negu medicinos rinka“, – sakė karybos ekspertas.
Visuomenė, D. Antanaičio žodžiais, visada buvo ir yra valstybės gynybinio potencialo dalis. Kariai, technologijų kūrėjai ir kovinės technikos remontininkai – visi jie yra visuomenė. Neturint karinio išsilavinimo, prie valstybės saugumo galima prisidėti mokant mokesčius, pranešant policijai apie nusikaltimus, reaguojant į įtartiną elgesį ar tiesiog rūpinantis savo aplinka. Pats svarbiausias gynybos elementas yra pilietis. „Būti sąžiningu savo valstybės piliečiu jau yra stiprus indėlis į saugumą, nes visa valstybės gynyba skirta jam apginti“, – akcentavo pašnekovas.
Išnaudoja potencialą
Karybos eksperto manymu, Lietuva tikrai išnaudoja dronų potencialą, nes vien Lietuvoje, kai kuriais skaičiavimais, yra apie 300 įvairių dronų gamintojų, surinkėjų ir komponentų gamintojų: „Manau, didžiausias trūkumas yra neprofesionalumas ir nekompetencija, kuri skleidžiama remiantis kokia nors viena patirtimi, pavieniais atvejais, vaizdo įrašais ar socialine medija. Daug foninio triukšmo sukuria žmonės, nelabai suprantantys, apie ką kalba, bet kalbantys skambiai, garsiai ir įkyriai. Panašiai buvo ir per COVID-19 pandemiją. Tam tikru metu isteriškai klykaujantys žmonės užėmė visuomenės mintis ir dėmesį, o dėl to pandemija nusinešė labai daug žmonių gyvybių.“
Pats dronas, pasak D. Antanaičio, galbūt iš esmės nieko nepakeis, nes tai tėra platforma. „Svarbiausia yra valdymo sistemos – būtent jose slypi technologijų esmė ir proveržis. Dronas gali būti bet kokios formos ar paskirties, tačiau viską lemia tai, kaip jis valdomas. Ypač svarbus dirbtinis intelektas, kuris jau pasiekė tokį lygį, kad gali gerokai palengvinti mūsų gyvenimą – nuo sveikatos priežiūros iki valstybės gynybos“, – apibendrino karybos ekspertas.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
