Telefonu mokame už pirkinius, jungiamės prie banko, rašome artimiesiems, jame saugome nuotraukas ir dokumentus. Jį paimame į rankas vos pabudę ir padedame tik prieš miegą. Tačiau retas susimąsto, kad šiame mažame įrenginyje telpa beveik visas mūsų gyvenimas. Būtent todėl sukčiams jis tampa patogiausiu keliu prie mūsų pinigų ir duomenų. Kodėl telefonas tapo silpniausia grandimi ir ką kiekvienas galime padaryti jau šiandien?
Ranka pati tiesiasi prie ekrano
Eurostato duomenimis, dar 2020 m. išmanųjį telefoną asmeniniais tikslais naudojo daugiau negu trys ketvirtadaliai 16–74 metų Lietuvos gyventojų. Šiandien be jo sunku įsivaizduoti ir darbą, ir laisvalaikį, ir bendravimą su valstybės institucijomis.
Mokslininkai pastebi, kad prisirišimas prie telefono stiprėja. Apibendrinus beveik 34 tūkst. jaunų suaugusiųjų iš 24 šalių duomenis, paaiškėjo, kad 2014–2020 m. probleminis išmaniųjų telefonų naudojimas pasaulyje tik didėjo. Psichologai šį reiškinį vadina ne tiek priklausomybe medicinine prasme, kiek probleminiu naudojimu: kai telefonas pradeda valdyti žmogaus dienotvarkę, nuotaiką ir dėmesį.
Amerikos psichiatrų asociacija praėjusią vasarą paskelbė apklausos rezultatus, rodančius, kad 62 proc. JAV suaugusiųjų jaučia nerimą, kai neturi telefono po ranka. Du iš penkių apklaustųjų nurodė bandantys mažinti telefone praleidžiamą laiką.
Savo įpročius kritiškai vertina ir patys amerikiečiai. Šių metų rugsėjį paskelbtame „Pew Research Center“ tyrime 53 proc. JAV suaugusiųjų prisipažino telefone praleidžiantys per daug laiko. Jauniausiųjų, 18–29 metų, grupėje taip manė 70 proc.
Naudojame visi, saugome retas kuris
Nors telefonas visada po ranka, apie jo apsaugą galvojame retai. Tas pats 2020 m. Eurostato tyrimas atskleidė, kad maždaug penktadalis Lietuvos telefonų naudotojų nežinojo, ar jų įrenginyje yra apsaugos sistema. Beveik trečdalis niekada nebuvo apriboję programėlių prieigos prie savo asmens duomenų, pavyzdžiui, buvimo vietos ar kontaktų. Pagal šį rodiklį Lietuva buvo ketvirta Europos Sąjungoje, o ES vidurkis siekė 18 proc.
Tuo naudojasi sukčiai. Krašto apsaugos ministerijos parengtoje 2025 m. kibernetinio saugumo būklės apžvalgoje nurodoma, kad Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (toliau – NKSC) per metus sustabdė apie 13 mln. apgaulingų skambučių ir beveik 6 mln. suklastotų SMS žinučių. Vis dėlto gyventojai dėl sukčių prarado apie 20,5 mln. eurų – daugiau negu metais anksčiau.
Dauguma sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į elektroninės bankininkystės naudotojus, o svetimų paskyrų užvaldymas išlieka pagrindiniu įsilaužimo būdu. Be to, NKSC per praėjusius metus aptiko daugiau negu 106 tūkst. nutekintų prisijungimo duomenų.
Turėdami tiek duomenų, sukčiai gali kurti vis tikslesnes apgaules, o jas atpažinti darosi vis sunkiau. NKSC direktorius Antanas Aleknavičius dar šią vasarą įspėjo, kad dirbtinis intelektas padeda nusikaltėliams rašyti įtikinamus laiškus įvairiomis kalbomis, todėl apgaulingą žinutę atskirti nuo tikros darosi vis sunkiau.
Svarbu suprasti, kad net ir oficialiai bei profesionaliai atrodantis pranešimas gali būti tiesiog eilinis sukčių darbas.
Kaip apsaugoti telefoną ir paskyras
Blogiausia tai, kad sukčiams dažnai nereikia net telefono. „Viskas, ką reikia žinoti sukčiams, yra jūsų slaptažodis“, – sakė slaptažodžių tvarkyklės „NordPass“ ir ją vystančios bendrovės „Nord Security“ produktų vadovas Karolis Arbačiauskas. Pasak jo, jei slaptažodis nutekėjo, pavyzdžiui, iš internetinės parduotuvės, o jūs tą patį naudojate ir el. pašte, piktavalis per jį gali perimti ir kitas paskyras. Todėl specialistas pataria kiekvienai paskyrai turėti skirtingą slaptažodį ir įjungti papildomą tapatybės patvirtinimą bent el. pašte ir banko programėlėje.
Pasak K. Arbačiausko, dažniausiai apgaunama ne technologija, o žmogus: sukčiai apsimeta institucijų ar techninės pagalbos darbuotojais ir prašo perskaityti gautą kodą. „Kodo niekam niekada nediktuokite telefonu – tikrų institucijų darbuotojai to niekada neprašo“, – akcentavo jis.
Atnaujinkite ir rinkitės atidžiai
NKSC 2025 m. grėsmių ataskaitoje pirmiausia rekomenduojama reguliariai atnaujinti programinę įrangą ir naudoti kelių veiksnių autentifikaciją. Šios rekomendacijos skirtos organizacijoms, tačiau tinka ir kiekvienam telefono savininkui. Atnaujinimai dažnai užtaiso saugumo spragas, todėl pranešimų „įdiegti naujinį“ verta neatidėlioti.
Ne mažiau svarbu, iš kur atsisiunčiame programėles. Šią vasarą „Luminor“ bankas įspėjo apie netikras „TikTok“ versijas „Android“ telefonams, platinamas per neoficialias parduotuves ir socialinių tinklų reklamas. Įdiegta tokia programėlė gali skaityti SMS žinutes, perimti pranešimus ir išvilioti elektroninės bankininkystės bei „Smart-ID“ kodus. Banko sukčiavimo prevencijos vadovas Mindaugas Kutkaitis patarė programėles siųstis tik iš oficialių parduotuvių ir nesuteikti joms nereikalingų leidimų, ypač prieigos prie SMS žinučių ar specialiųjų pritaikymo negalių turintiesiems funkcijų.
Sukčių geriausias sąjungininkas – mūsų skuba
Kai skambina sukčiai, svarbiausia – neskubėti. Būtent tai primena Lietuvos banko, policijos, Lietuvos bankų asociacijos ir LRT kampanija „Padėk ragelį“. Jos taisyklė paprasta: jei pokalbis kelia šoką ar spaudimą, nutraukite jį ir patys pasitikrinkite informaciją, paskambinę į banką ar instituciją oficialiu numeriu.
Svarbu atminti, kad institucijos telefonu ar pokalbių programėlėse neprašo pinigų ir slaptų duomenų, o policija neskambina klausti slaptažodžių. Be to, kuo ilgiau kalbatės su nepažįstamuoju, tuo didesnė tikimybė suklysti.
Jei įtariate sukčiavimą ar jau nukentėjote, nedelsdami skambinkite 112.
Pagalbos galima rasti ir pačiame telefone. Ryšių reguliavimo tarnybos medžiagoje nurodoma, kad naujesniuose „Android“ telefonuose galima įjungti įdiegtą šlamšto filtrą, kuris padeda atsijoti įtartinus skambučius ir žinutes.
Taigi, nors telefonas gali lengvai tapti silpniausia grandimi, tik nuo mūsų priklauso, ar jis tokia ir liks.
Telefone telpa bankas, el. paštas ir asmeninės nuotraukos, todėl jį saugoti reikia ne mažiau atidžiai nei piniginę. Nuotr. iš pexels.com
