Nevarėnų seniūnijos seniūnas Darius Martinkus
Krizės metu svarbios ne tik tarnybos, techninės priemonės ar parengti planai. Ne mažiau reikšminga tai, ar žmonės pažįsta savo kaimynus, ar žino, kam gali prireikti pagalbos, ir ar gebėtų greitai susitelkti. Kalbinti Telšių rajono seniūnai akcentavo, kad atsparios bendruomenės pagrindas – tarpusavio pasitikėjimas, savitarpio pagalba ir vietos žmonės, galintys tapti jungtimi tarp gyventojų ir tarnybų. Vis dėlto kiekviena seniūnija susiduria su savais iššūkiais.
Nevarėnų stiprybė – žmonių artumas
Telšių rajono Nevarėnų seniūnijos seniūnas Darius Martinkus saugią ir atsparią bendruomenę vadina stiprios visuomenės pagrindu. Jo įsitikinimu, nelaimės atveju pirmieji į pagalbą gali atskubėti būtent šalia gyvenantys žmonės, todėl svarbūs artimi santykiai ir pasitikėjimas vieni kitais. „Kuo artimesni ir šiltesni santykiai sieja bendruomenės narius, tuo pagalba, susitelkimas, pasitikėjimas vienas kitu bus stipresnis“, – teigė seniūnas.
Pasak D. Martinkaus, seniūnijos gyventojai vieni kitus gerai pažįsta, todėl jis tiki, kad nelaimės atveju gebėtų susitelkti. Nerimdaičių bendruomenėje jau yra vykę mokymai, skirti pasirengimui ekstremaliajai situacijai, tačiau Nevarėnų ir Mitkaičių bendruomenėse tokių mokymų kol kas nebuvo.
Seniūno nuomone, krizės atveju svarbus vaidmuo tektų bendruomenių pirmininkams, seniūnaičiams ir aktyviems gyventojams – jie galėtų telkti ir padėti žmonėms. Aktyvaus susidomėjimo civiline sauga jis nepastebi, tačiau gyventojai savo saugumo klausimais domisi ir apie juos kalba.
Nevarėnų seniūnija yra kaimiška, todėl žmonės turi daugiau galimybių patys apsirūpinti vandens ir šilumos ištekliais. Vis dėlto, seniūno tvirtinimu, iš anksto sunku pasakyti, kaip situacija atrodytų realios krizės metu.
Didžiausia vietos bendruomenės stiprybe D. Martinkus laiko sutelktumą, pasitikėjimą ir pagalbą vienas kitam: „Susitelkusi bendruomenė visada yra pasirengusi įveikti, išgyventi sudėtingas situacijas.“
Telšių mieste – kitokie iššūkiai
Telšių miesto seniūnas Česlovas Ubartas saugią bendruomenę apibūdina kaip gebančią išlikti ramią, organizuotą ir susidoroti su įvairiais iššūkiais – nuo stichinių nelaimių iki visiško įprasto gyvenimo ritmo sutrikimo.
Mieste bendruomeniškumo situacija, anot seniūno, dvejopa. Daugiabučių namų kvartaluose žmonės dažnai gyvena anonimiškiau ir pažįsta tik dalį kaimynų, o privačių namų kvartaluose ryšiai stipresni. „Tačiau nelaimės atveju, manau, susitelks ir didžiausi priešai“, – sakė Č. Ubartas.
Mieste, pasak seniūno, nėra teritoriniu pagrindu susikūrusių bendruomenių, tačiau veikia aktyvios nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaujančios su Savivaldybės civilinės saugos specialistais. Krizės atveju, seniūno nuomone, seniūnaičiai ir aktyvūs žmonės galėtų tapti vietiniais informacijos ir koordinavimo centrais, ypač sutrikus ryšiui. Jie geriausiai žino, kur gyvena vieniši, sergantys ar pagalbos reikalingi žmonės. Savanoriai galėtų prisidėti dalijant vandenį, maistą ar teikiant kitokią pagalbą.
Č. Ubartas pastebi, kad pastaraisiais metais gyventojų domėjimasis civiline sauga išaugo – daugiau klausiama apie slėptuves, išvykimo krepšelį. Tačiau dalis žmonių vis dar linkę tikėtis, kad krizė jų nepalies.
Didžiausia miesto silpnybė krizės atveju – priklausomybė nuo centralizuotų sistemų. Dingus elektrai, vandeniui, šildymui ar ryšiui, ypač sudėtinga situacija galėtų susidaryti daugiabučiuose. Be to, kai kur gyvena nemažai vienišų, vyresnio amžiaus žmonių, kurių judumas ribotas.
Kita vertus, seniūnas miesto bendruomenės stiprybe laiko gebėjimą rasti alternatyvių sprendimų – mieste veikia stiprios nevyriausybinės organizacijos, šauliai, savanoriai, yra vietos verslų, turinčių reikalingų resursų. „Svarbiausia – užsispyrimas ir noras padėti kitam, tai leistų mums atsilaikyti net ir sunkiausių išbandymų metu“, – teigė jis.
Varniuose – svarbiausia pažinoti savo kaimyną
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidento, Varnių seniūnijos seniūno Rolando Bružo nuomone, saugi ir atspari bendruomenė – tai ne tik gerai veikianti infrastruktūra ar pasirengę darbuotojai, specialistai, bendruomenės lyderiai. Tai pirmiausia žmonės, kurie pažįsta vieni kitus, pasitiki vieni kitais ir prireikus yra pasiruošę padėti. Krizės metu labai svarbu, kad žmogus žinotų, kur kreiptis, kas gali suteikti pagalbą, ir pats būtų pasirengęs bent kurį laiką pasirūpinti savimi bei artimaisiais.
Varnių seniūnijoje, anot jo, žmonės vieni kitus pažįsta gana gerai, ypač miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose. Čia yra aktyvių gyventojų, bendruomenių narių, seniūnaičių, žmonių, kurie nelieka abejingi kitų problemoms. Nelaimės atveju toks ryšys būtų ypač svarbus – žmonės galėtų greitai informuoti vieni kitus, pasirūpinti vienišais ar pagalbos reikalingais kaimynais ir kartu spręsti iškilusias problemas.
- Bružo teigimu, apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms šiandien kalbama vis daugiau – spaudoje, televizijoje, socialiniuose tinkluose. Tačiau šią temą, jo manymu, reikia dar labiau stiprinti. „Civilinė sauga neturėtų būti prisimenama tik tada, kai įvyksta nelaimė. Svarbu žmonėms priminti elementarius dalykus – kaip elgtis dingus elektrai ar ryšiui, kur gauti patikimą informaciją, kaip pasiruošti kelioms dienoms ir kaip padėti pažeidžiamiems kaimynams. Kuo daugiau praktinio pasirengimo, tuo mažiau nežinomybės ir panikos krizės metu“, – akcentavo seniūnas.
Svarbų vaidmenį krizės atveju, pasak jo, atliktų bendruomenių pirmininkai, seniūnaičiai, savanoriai ir aktyvūs gyventojai. Jie geriausiai žino vietos situaciją – kas gyvena vienas, kam reikalinga pagalba, kokios problemos kyla konkrečioje vietoje. Krizės metu šie žmonės galėtų perduoti patikimą informaciją, koordinuoti savanorius, pastebėti pagalbos reikalingus gyventojus ir palaikyti ryšį tarp jų ir seniūnijos.
Tačiau R. Bružas teigė, kad bendruomenės neturėtų pakeisti profesionalių tarnybų. Jų stiprybė – savitarpio pagalba, informacijos perdavimas ir gebėjimas greitai mobilizuotis vietoje.
Pasak seniūno, anksčiau į civilinę saugą žmonės žiūrėjo skeptiškiau, tačiau pastaruoju metu susidomėjimas didėja. Vis daugiau gyventojų supranta, kad krizė nebūtinai yra kažkas tolimo – pakanka kelioms valandoms ar dienai dingti elektrai, ryšiui, sutrikti vandens tiekimui ar transportui, kad įprastas gyvenimas pasikeistų. „Neseniai praūžusi audra surengė nemažą praktinį egzaminą. Vis dėlto dar yra žmonių, kuriems atrodo, kad kažkas kitas tuo pasirūpins. Todėl mūsų užduotis – ne gąsdinti, o ramiai ir praktiškai kalbėti apie pasirengimą. Pasiruošęs žmogus krizės metu yra ne tik saugesnis pats, bet ir mažiau priklausomas nuo kitų pagalbos“, – teigė R. Bružas.
Seniūno nuomone, Varnių seniūnijoje, kaip ir daugelyje teritorijų, iššūkių kelia atstumai tarp gyvenviečių, skirtingas gyventojų amžius ir žmonių, kuriems dėl sveikatos, amžiaus ar kitų aplinkybių reikėtų papildomos pagalbos, poreikiai. Svarbus būtų ir ryšys – neveikiant mobiliajam ryšiui ar internetui, tektų ieškoti kitų informacijos perdavimo būdų. Aktualus išlieka ir susisiekimas viešuoju transportu atokiose gyvenvietėse. „Kuo geriau žinosime savo silpnąsias vietas, tuo lengviau jas stiprinsime“, – sakė seniūnas.
„Tikiuosi, didžiausia mūsų stiprybė – žmonių tarpusavio ryšys ir noras padėti vieni kitiems. Tai labai didelis pranašumas, kurio neįmanoma sukurti vien dokumentais ar planais. Krizės metu svarbiausia ne tik tai, kiek turime techninių priemonių, bet ir kiek turime žmonių, kuriais galime pasitikėti. Jeigu kaimynas pastebi, kad kitam žmogui reikia pagalbos, bendruomenės pirmininkas ar seniūnaitis gali greitai perduoti informaciją, o aktyvūs gyventojai gali prisidėti pagal savo galimybes – tokia bendruomenė yra daug atsparesnė. Manau, kad atspari seniūnija prasideda nuo paprasto dalyko – pažinoti savo kaimyną, žinoti, kaip jam padėti, ir pačiam būti pasirengusiam padėti kitam“, – kalbėjo R. Bružas.
Nuotraukos iš Telšių ŽINIŲ archyvo
