Rugsėjo 2 dieną Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos kiemelyje atidengta atminimo lenta Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signatarui Algimantui Vincui Ulbai.
Idėja įamžinti Nepriklausomybės akto signataro A. V. Ulbos atminimą gimė geografijos mokytojui, kraštotyrininkui, Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkui Broniui Kleinauskui. Mokytojas visą gyvenimą domisi iškiliais žmonėmis, kilusiais ar gyvenusiais, ar kaip nors kitaip susijusiais su Žemaičių Kalvarija, propaguoja jų mokslinį, kultūrinį ar dvasinį palikimą, jų pavyzdžiais auklėja savo mokinius.
Gal prieš metus B. Kleinauskas ėmė rūpintis į Amžinybę išėjusio Kovo 11-osios akto signataro A. V. Ulbos atminimu. Po ilgokų pasirengimo darbų atminimo lenta buvo pagaminta ir pritvirtinta ant Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos sienos, šalia paradinių durų. Kodėl čia? Atsakymą į šį klausimą rasime pačiame įraše: „Žemaičių Kalvarijos vidurinėje mokykloje 1948-1958 metais mokėsi Kovo 11-osios akto signataras Algimantas Vincas Ulba, 1939-2012“. Aišku, kodėl būtent čia: kad jaunimas kasdien matytų, kad mokytųsi, įsidėmėtų ir didžiuotųsi garsiais savo miestelio žmonėmis.
Rugsėjo 2-ąją, po mišių Mažojoje bazilikoje, Žemaičių Kalvarijos mokyklos bendruomenė susirinko į kultūros centrą, kur vyko mokslo metų pradžios šventė. Joje dalyvavo ir Kovo 11-osios akto signatarai Zita Šličytė, Liudvikas Narcizas Rasimavičius, Petras Giniotas, Stasys Kašauskas, Birutė Valionytė, Seimo narys Jurgis Razma, Plungės rajono savivaldybės meras Albinas Klimas, A. V. Ulbos giminės.
Renginio pradžioje kalbėjo Signatarų tarybos pirmininkė B. Valionytė. Į atmintį ir širdį įstrigo jos žodžiai: „Kovo 11-ąją Algimantas Vincas Ulba atvira širdimi balsavo už nepriklausomybės atkūrimą. O juk jis buvo jūsų mokinys. Mes visi esame didžios tautos palikuonys, kalbame kalba, kuri davė ištakas visos Europos kalboms“. Tokios mintys negali nedominti, nejaudinti šiuolaikinio jaunimo, kuris, alkdamas tikrųjų vertybių, nuolat laviruoja tarp vartotojiško požiūrio ir nepagrįstos konkurencijos. B. Valionytė mokyklai padovanojo tikslią Nepriklausomybės akto kopiją ir knygų.
Sveikinimo žodį tarė ir Seimo narys Jurgis Razma, kuris labai šiltai kalbėjo apie mokytoją B. Kleinauską, kaip išskirtinį bendruomenės pirmininką, įamžinantį žymių žmonių atminimą. „Mokykloje gauname vertybinius pagrindus, kuriuos įgijo ir signataras Algimantas Vincas Ulba“, – sakė Jurgis Razma. Vadinasi, turime į ką lygiuotis, kuo džiaugtis, didžiuotis, ko siekti, kokias vertybes išsaugoti ir ugdytis. Jo minčiai pritarė ir Plungės rajono savivaldybės meras A. Klimas, akcentavęs, kad kaime būtina išlaikyti vidurines mokyklas kaip savotiškus kultūros, vertybių įgijimo, mokslo šviesos židinius. Signataro artimųjų vardu kalbėjusi Vita Ulbienė dėkojo visiems, prisidėjusiems prie atminimo lentos pagaminimo bei atidengimo.
Pirmoji pamoka buvo netradicinė – su vyresniųjų klasių mokiniais bendravo Nepriklausomybės akto signatarai.
Kai rugsėjo pirmosios šurmulys truputį pritilo, ėmiau vartyti prisiminimų albumą, kuriame pasirašo garbingi mokyklos svečiai. Radau ir tokius žodžius: „Esu sujaudintas, kad po 50 metų buvau pakviestas į šią šventovę susitikti su moksleiviais ir mokytojais. Norėtųsi, kad mūsų ryšiai ir ateityje būtų draugiški. Gyvuokite ir dirbkite mūsų nepriklausomos Lietuvos naudai. 2009-04-17. Nepriklausomybės akto signataras A. V. Ulba.“
O prie atminimo lentos rudens vėjyje lingavo balti ir rausvi kardeliai. Juos čia pamerkė signataro žmona Marija Ulbienė.