Jurgita Každailytė, „Spiečiaus“ koordinatorė Plungėje.
Lapkričio 13 d. Mažeikių kultūros centre vykęs ekonomikos forumas „Mažeikiai 2026. Regionų verslo DNR: socialinio verslo galimybės Mažeikių miestui“ pakvietė verslininkus, savivaldos ir bendruomenių atstovus, ekspertus apžvelgti verslo galimybes Mažeikiuose ir visame Žemaitijos regione, pakalbėti apie Europos sąjungos (ES) investicijas, keičiančias žmonių kasdienybę, padiskutuoti apie regiono augimą ir socialinio verslo plėtrą.
Sėkmingai panaudotos investicijos keičia žmonių kasdienybę

Šalies regionai turi vis daugiau galimybių: Europos Sąjungos (ES) investicijos vietos įmonėms padeda modernizuotis, sveikatos priežiūros įstaigoms – teikti paslaugas net atokiausių vietovių gyventojams, o bendruomenėms – kurti patrauklesnę gyvenamąją aplinką.
Sėkmingai panaudotos investicijos keičia žmonių kasdienybę. Vienas tokių pavyzdžių – Varniuose, Telšių rajone, paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro paslaugų teikimas.
Kaip pasakojo Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Laima Jurytė-Zakarauskienė, sunkiomis ligomis sergantys žmonės čia gali gauti profesionalią medicinos specialistų pagalbą, kineziterapijos, užimtumo ir socialines paslaugas, o vakare sugrįžti į savo namus. Pacientų atvežimui naudojamas ir už ES remiamo projekto lėšas įsigytas automobilis.
„ES parama buvo nuostabus startas mūsų rajone sukurti naują paslaugą, kuri yra ypač reikalinga šeimoms, negalinčioms pasirūpinti savo artimaisiais, kurie serga sunkiomis ligomis“, – sakė įstaigos vadovė.
Svarbu tai, jog ES investicijos taip pat padeda plėsti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas visame Telšių rajone. Įstaigos vadovės teigimu, sustiprinus specialistų komandas, pagalba gali pasiekti daugiau pacientų, taip pat ir gyvenančius atokiose vietovėse. Praėjusiais metais tokias paslaugas gavo daugiau kaip tūkstantis pacientų Telšių rajone.
ES investicijos padeda ne tik besikuriantiems, bet ir ilgamečiams verslams

Kad investicijos regionuose gali padėti išsaugoti tradicijas ir kartu stiprinti šiuolaikinį verslą, įrodo Mažeikiuose veikianti UAB „Migiris“.
Jos gaminamos elektrinės bulvių tarkavimo mašinos, grybukų, čirvinių blynų, riešutėlių ir burbulinių vaflių keptuvės gerai žinomos lietuviškos virtuvės mėgėjams.
Pasinaudojusi ES fondų lėšomis, įmonė įsirengė saulės elektrinę. Kaip teigė bendrovės vadovas Ovidijus Viršilas, ES parama padengė apie 60 proc. projekto sąmatos, o elektrinė patenkina maždaug 30 proc. įmonės elektros energijos poreikio.
„Nuosava elektros gamyba leidžia sumažinti priklausomybę nuo energijos rinkos svyravimų ir suteikia daugiau stabilumo planuojant veiklą“, – apibūdino investicijos naudą Mažeikių verslininkas.
Šis pavyzdys atskleidžia, kad ES fondų finansavimas svarbus ne vien naujai besikuriantiems verslams. Jis taip pat padeda ilgametėms regiono įmonėms išlikti konkurencingomis, mažinti veiklos sąnaudas ir drąsiau planuoti ateitį.
Kodėl verta rinktis gyvenimą regione?
Plungėje veikiančio bendradarbystės centro „Spiečius“ koordinatorės Jurgitos Každailytės teigimu, gyvenimo kokybė žmonėms turi nemažą reikšmę, o regionai patrauklūs būsto įperkamumu, galimybe derinti profesinį bei šeimos gyvenimą, paslaugų prieinamumu.
Vis dėlto, anot pašnekovės, norint pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, vien patogaus gyvenimo nepakanka. Reikia konkurencingo atlygio, įdomių darbo vietų, kokybiškų švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugų. „Būtent todėl verslo investicijos ir viešųjų paslaugų plėtra turi vykti kartu, – akcentavo J. Každailytė.
Plungę ji apibūdina kaip verslių, ambicingų ir bendruomeniškų žmonių miestą, kuriame veikia stiprios įmonės, aktyvi verslo bendruomenė, o vietos gyventojai vertina kokybę ir tarpusavio pagalbą.
Každailytė pastebi, kad regionų verslininkai vis drąsiau domisi ES fondų finansavimo galimybėmis. Vis dėlto neretai susidomėjimas konkrečia priemone atsiranda tada, kai kvietimas teikti paraiškas jau būna pasibaigęs. „Regionų verslininkams reikia greičiau prisitaikyti prie inovacijų, greičiau žiūrėti, kur juda Europa, mūsų šalies savivaldybės bei visi viešieji finansai“, – ragino pašnekovė.
Apie tai, kur ir kokiu greičiu juda Lietuva
Pranešimą „Lietuva Europoje: ar gyvename geriausiais laikais?“ forumo dalyviams pristatė ir į šalies pažangą platesniame Europos kontekste pažvelgti pakvietė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis.
Kaip vieną svarbiausių pasiekimų jis išskyrė Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Šis projektas, anot jo, parodo tikrąją europinių investicijų prasmę.
Kalbėdamas apie Lietuvos pažangą, R. Martikonis akcentavo: „Iš vienos pusės, mūsų gyvenimas ženkliai pagerėjęs – Europos Sąjungoje esame atlikę rimtą šuolį, kita vertus, esam demografinėje perspektyvoje, kuri nedžiugina.“
Būtina įsivertinti prioritetus
Regiono patirtis rodo, kad sėkmingos investicijos prasideda nuo konkretaus poreikio – padėti sunkiai sergančiam žmogui, sumažinti įmonės energijos sąnaudas, sukurti naują paslaugą ar sudaryti sąlygas jaunai šeimai likti gimtajame krašte.
Artėjantis naujas ES finansinis laikotarpis suteiks savivaldybėms progą dar kartą įvertinti savo prioritetus. Svarbiausias uždavinys visgi išliks tas pats – investicijas paversti ilgalaikiais pokyčiais, kuriuos kasdien jaustų viso regiono gyventojai.
Daug ir naudingos informacijos apie ES investicijas, Lietuvos ekonomiką 2027-aisiais, DI transformacijos lenktynes forumo dalyviams suteikė finansų ministro patarėjas Darius Šilkus, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, DI strategas Domas Janickas ir kiti pranešėjai.
Finansų ministro patarėjo D. Šilkaus teigimu, 2021–2027 m. regioninėms priemonėms skirta 1,8 mlrd. eurų ES investicijų. Pagal jas paskelbta kvietimų už 1,9 mlrd. eurų, sudaryta sutarčių už 1,4 mlrd. eurų ir išmokėta 298 mln. eurų. Telšių regione vienam gyventojui tenka 797 eurai ES ir bendrojo finansavimo lėšų. Tai 155 eurais daugiau už šalies vidurkį, kuris siekia 642 eurus.
Kaip regionuose susikurti geresnį gyvenimą nei didmiesčiuose?

Diskusijoje, kurioje dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės ir verslo atstovai, aptartos rajono augimo galimybės. Akcentuota, kad nors regionas pritraukia stambias investicijas, didžiausiu iššūkiu išlieka kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas.
Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė pabrėžė, kad pagrindinis rajono pranašumas yra ilgametė pramoninė patirtis ir kad Savivaldybė aktyviai ruošia naujas teritorijas investuotojams. „Šiuo metu verslas panaudoja daugiau nei 42 milijonus eurų ES paramos Mažeikių rajone kuriant tvarų verslą ir naujas darbo vietas“, – teigė merė.
Vis dėlto Mažeikių verslo asociacijos prezidentas Julius Čerkasas atkreipė dėmesį į geografinės padėties iššūkius. Pasak jo, norint pritraukti jaunimą, būtina užtikrinti ne tik darbo vietas, bet ir patrauklią gyvenamąją aplinką bei laisvalaikio galimybes.
Apie realias plėtros perspektyvas kalbėjo ir UAB „Hotrema“ generalinis direktorius ir akcininkas Marius Lazdauskas, svarstantis apie naujos gamyklos statybas Mažeikiuose. „Planuojame pastatyti moderniausią savo gamybinį cechą Europoje. Nors Klaipėda vilioja lengvatomis, kol kas mūsų sprendimas yra investuoti Mažeikiuose: sukurtume apie 200 naujų darbo vietų“, – dalijosi mintimis verslininkas. Jis pasidžiaugė mieste statoma arena bei baseinais ir pridūrė, kad stipriam verslui būtini lyderiai, kurie norėtų čia likti ir kurti.
Užs. Nr. S-610





