Kulių seniūnijoje, Didžiųjų Mostaičių kaime, planuojama statyti naują ūkinės veiklos objektą – čia gali išdygti naftos gręžinys „Žvaginiai-1“. Rugsėjo 10-26 dienomis Kulių seniūnijos patalpose visuomenė gali susipažinti su planuojamojo objekto Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kuri rugsėjo 26 d. 17 val. bus pristatyta Kulių kultūros centre. Galutinį sprendimą dėl gręžinio turi priimti Aplinkos apsaugos agentūra.
Susitikus su seniūne
Apie būsimą naftos išgavimo aikštelę Didžiuosiuose Mostaičiuose bandėme pasiteirauti Plungės r. savivaldybės administracijos direktorės Astos Beierle Eigirdienės. Išsamios informacijos negavome – direktorė nežinojo, ar su Savivaldybe tai buvo derinta, ar ne, bei rekomendavo kreiptis į Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoją Ramūną Janauską. Pastarasis apie šį objektą taip pat nieko nežinojo.
Tik Kulių seniūnijoje, pamatę PAV ataskaitą, įsitikinome, kad UAB „Manifoldas“ savo planuojamą ūkinę veiklą su Savivaldybe buvo derinusi. Tai rodo kovo 29 d. raštas, pasirašytas tuometinės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos Kristinos Krikštanaitės, Savivaldybės vardu pritarusios UAB „Sweco Lietuva“ parengtai PAV programai, kuriai iš esmės pritarė ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas, suabejojęs tik dėl būsimo gręžinio įtakos Didžiųjų Mostaičių antrosioms kapinaitėms. Tačiau K. Krikštanaitė tame pačiame rašte nurodo, kad būsimasis naftos gavybos gręžinys yra pakankamai nutolęs nuo kapinaičių ir jokios neigiamos įtakos šiam objektui neturės.
Apie būsimą gręžinį teiravomės ir pagrindinio UAB „Manifoldas“ akcininko AB „LOTOS Geonafta“. Bandėme sužinoti, ar naftos gręžinį eksploatuoti ketinanti įmonė kaip nors susijusi su visuomenėje daug prieštaringų diskusijų sukėlusia bendrove „Chevron“, kokie galimi rizikos veiksniai ir poveikis gyventojų sveikatai. Be to, prašėme trumpai pristatyti įmonę, tačiau nuo rugsėjo 11 dienos iki straipsnio parengimo datos įmonės viešųjų ryšių specialistai atsakymų parengti nespėjo.
Kulių seniūnė Daivutė Petrauskienė, vos prieš kelias dienas gavusi storą dokumentų segtuvą, išsamiai atsakyti apie technologinius procesus nebuvo pasiruošusi. Ji maloniai sutiko parodyti, kurioje vietoje bus naujasis naftos gręžinys.
Didžiuosiuose Mostaičiuose apžiūrėjome jau uždaryto buvusio analogiško gręžinio teritoriją, pamatėme miškelį, už kurio planuojamas dar vienas naftos gręžinys.
Seniūnė sakė, kad Kulių seniūnijoje jau būta panašių gręžinių. Pasak D. Petrauskienės, Didžiuosiuose Mostaičiuose, šalia planuojamojo gręžinio, gyvenvietės nėra, tik kelios sodybos. Gyventojų skundų dėl prieš tai čia buvusių gręžinių iki šiol nebuvo. Išgaunamos naftos kiekis šioje vietovėje, jos žiniomis, nebuvo labai didelis.
Anot jos, UAB „Manifoldas“ visą eksploatacijos laikotarpį prižiūrėjo, greideriavo ir žiemos metu valė žvyrkelį, vedantį į gręžinį, tad vietos gyventojai netgi džiaugėsi sutvarkytu keliuku. Įmonė remdavo bendruomenę – skirdavo paramą šventėms. Dėl galimai atsirasiančių naujų darbo vietų seniūnė nebuvo optimistė – pasak jos, panašiuose objektuose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl kuliškiams daug tikėtis neverta.
Didžiulė investicija
Kaip rašoma PAV ataskaitoje, Žvaginių naftos gavybos aikštelei įrengti planuojama 17 mln. litų investicija. Pradėjus naftos gavybą, būtų sukurtos 4 nuolatinės darbo vietos, o pasiekus maksimalias ūkinės veiklos apimtis, gali prireikti dar 4 darbuotojų. Per 36 mėnesius būtų sukurta apie 20 darbo vietų. Numatomas aikštelės eksploatavimo laikotarpis – 10 metų.
Taip pat PAV ataskaitoje minima, kad planuojama naftos gavybos aikštelės vieta – Plungės rajono pakraštys, Kulių sen.: apie 2 km į šiaurės rytus nuo Žvaginių kaimo (Klaipėdos r.), apie 5,7 km į šiaurę nuo Endriejavo (Klaipėdos r.). Netoliese jau veikia keletas UAB „Manifoldas“ eksploatuojamų aikštelių: 3,25 km į šiaurę – Ablingos, 3,75 km į pietryčius – Ližių, 7,7 km į pietvakarius – Antkopčio.
Didžiųjų Mostaičių kaimo naftos gavybos aikštelė drieksis 2 ha iš privačių asmenų nuomojamame žemės ūkio paskirties sklype, tačiau, jei gavyba pasiteisintų, ji gali būti išplėsta iki 4 ha (dar įrengiant du gręžinius). Tuo atveju, jei naftos išteklių pramoninė vertė nepasitvirtintų, ūkinė veikla būtų nutraukta. Artimiausia saugoma gamtinė teritorija nutolusi daugiau nei 0,5 km. Arčiausiai planuojamos aikštelės (apie 50 m) – Ablingos geomorfologinis draustinis.
Kaip rašoma PAV ataskaitoje, artimiausi gyvenamieji namai – už 110, 270 ir 235 metrų.
Iš visų gręžinių galėtų būti išgaunama iki 100 kubinių metrų naftos per parą (toks maksimalus debitas buvo gautas Vėžaičių telkinyje). Maksimalus kiekis per metus – 29 565 tonos (36 500 kubinių metrų). Kartu su nafta galimai bus išgauta ir iki 1 433 900 kub. m dujų (per metus).
Naftos gavybos technologinis procesas susidės iš trijų pagrindinių etapų: naftos fluido išgavimo iš naftingo horizonto, separavimo, atskiriant dujas ir vandenį (sūrymą), saugojimo bei realizavimo.
Poveikis aplinkai
Betonito skiediniui ruošti, įrenginiams plauti, užvamzdės ertmei cementuoti bus naudojamas vanduo, atvežamas iš artimiausio didesnio paviršinio vandens telkinio, pavyzdžiui – Kapstato ežero. Gali būti gręžiamas ir požeminis vandens gręžinys. Vienam gręžiniui eksploatuoti sunaudojama apie 4 000 kub. m vandens. Objekte susidarys ūkio-buities, paviršinės (lietaus ir sniego tirpsmo) bei gamybinės nuotekos. Paviršinės nuotekos bus surenkamos suformuota trapų ir šulinėlių sistema su nuolydžiais į juos. Iš šulinėlių nuotekos vamzdynais bus nuvestos į lietaus nuotekų valymo įrenginį. Po valymo jos pateks į projektuojamą priešgaisrinį vandens telkinį, o iš jo galimas vandens perteklius – į Žvelsos upelį.
Atlikus objekto išmetamų teršalų sklaidos matematinį modeliavimą, nustatyta didžiausia jų koncentracija siekė 23 proc. ribinės vertės, nustatytos gyvenamajai aplinkai. Pradedant aikštelės statybos darbus, teritorijoje bus nustumtas ar nukastas derlingas dirvos sluoksnis. Apie 0,4 ha teritorijos padengta betono danga, 0,5 ha užpilta žvyro-skaldos danga, o 0,009 ha – surenkamų plokščių danga. Dalį ploto užims įvairūs įrenginiai ir nedideli statiniai.
Šioje vietovėje retų ir saugomų gyvūnų nerasta. Savo buveines gali prarasti dirviniai vieversiai, kai kurios vabzdžių rūšys. Patekus į Žvelsos upelį naftos produktams, gali būti pakenkta ūdroms. Atlikti ir kiti tyrimai.
Rizika
Specialistai išnagrinėjo avarinės situacijos scenarijus, kai iš naftos rezervuaro išsilieja ir pasklinda nafta. PAV ataskaitoje minimas galimas avarijos scenarijus: lakūs naftos komponentai suformuoja sprogius mišinius, gaisrus ir „ugnies kamuolio“ efektą. Išsiliejęs naftos kiekis siektų 38 t, tačiau tokia avarijos raida mažai tikėtina. Apsauga nuo mechaninio poveikio arba nuo žmogiškojo faktoriaus (klaidos, aplaidumo) niekuomet negali būti šimtaprocentinė, todėl, kaip minima PAV ataskaitoje, avarijos tikimybė visuomet egzistuoja.
PAV ataskaita bus pristatyta rugsėjo 26 d. Kuliuose.
