Rugsėjo 17 d. Plungės r. savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdžio metu aptartos įstaigose kylančios problemos ir prašymai.
Plungės ikimokyklinių įstaigų vadovės į komiteto posėdį atėjo vejamos nežinios, kas bus atsakingas už maitinimo organizavimą nuo kitų metų pradžios.
Savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė paaiškino, kad nuo sausio 1 d. lopšelių-darželių vadinamosios seselės tampa visuomenės sveikatos priežiūros specialistėmis. Valgiaraščių sudarinėti jos nebegalės, šias funkcijas turės atlikti dietistas. Deja, tokio specialisto Plungėje nėra. Tad įstaigų direktorėms kyla klausimas, kas bus atsakingas už vaikų maitinimo organizavimą. „Bijome, kad ateis diena, kai sveikatos apsaugos ministro įsakymas įsigalios ir staiga neliks žmogaus, galinčio organizuoti vaikų maitinimą“, – kalbėjo viena iš Plungės ikimokyklinių įstaigų vadovių. Deja, aiškaus atsakymo įstaigų vadovės taip ir nesulaukė.
Dėl VšĮ Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinės problemos sprendimo į komiteto narius kreipėsi įstaigos vadovė Marytė Mažonienė. Kaip sakė O. Gerulskienė, Klaipėdai atsisakius priimti Plungės dispečerinę, dėl susiklosčiusios padėties kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau atsakymo iki šiol nėra. Anot M. Mažonienės, Plungės greitosios dispečerinė bus perduota Šiauliams, kadangi ten siūlomos gana neblogos sąlygos: Šiaulių dispečerinė žada savo lėšomis keturiuose greitosios automobiliuose sumontuoti skaitmeninio ryšio įrangą.
Komiteto nariai domėjosi, ar Šiaulių dispečerinė įsipareigojo raštu. M. Mažonienė atsakė, jog derybos vyksta žodžiu.
„Mes žodžiu nepasitikime, viską darome raštu. Kai yra raštas, tada būna ir įsipareigojimai“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė. Komiteto nariai nutarė, kad svarstymams laiko nebelikę, reikia skubiai gauti raštiškus Šiaulių dispečerinės pasiūlymus bei perduoti informaciją įstaigos dalininkei Rietavo savivaldybei.
M. Mažonienė į komiteto narius kreipėsi ir kitu klausimu. Ji prašė leisti didinti mokamų GMP paslaugų įkainį, kadangi Plungėje jis – pats mažiausias tarp aplinkinių rajonų (55,98 Lt už valandą). Prašoma leisti didinti iki 95 litų. Anot vadovės, mokama paslauga pacientui teikiama, kai šis prašo pervežti iš vienos ligoninės į kitą ar parvežti į namus. Kaip sakė M. Mažonienė, daugiausiai pervežama iš ligoninės į ligoninę, tokių atvejų – apie 10 per mėnesį. Komiteto nariai neprieštaravo, kad kaina būtų didinama.
Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetą pasiekė ir Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Plungės viltis“ prašymas. Kaip sakė klausimą pristačiusi Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė, bendrija prašymus dėl prastų patalpų tvarkymo teikia jau ne pirmąjį kartą. Anot vedėjos, visus siūlytus variantus „Plungės viltis“ atmetė. Kasmet Vytauto g. 9 patalpų, kuriose įsikūrusios neįgaliųjų draugijos, šildymui skiriama 25 tūkst. Lt. Šiais metais 5 000 Lt numatyti šildymo sistemų pertvarkai, tačiau nežinia, ar neįgaliųjų draugijos sutiks skirti ir savų lėšų „kosmetiniam“ patalpų remontui. Kaip teigė Socialinės paramos skyriaus vedėja, dalis draugijų lyg ir sutinka, bet siekia solidarumo – kad prisidėtų visos tame pastate įsikūrusios draugijos.
Komiteto nariai neįgaliųjų organizacijoms siūlys bendradarbiauti su Plungės socialinių paslaugų centru, o salę renginiams nuomotis Specialiojoje mokykloje. „Reikia draugiškai kalbėtis, o ne visada tik reikalauti“, – reziumavo G. Vasylienė.
