Spalio 24 d. Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje Plungės ir Rietavo savivaldybių ūkininkai rinkosi į susitikimą su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vadovais ir specialistais.
Kaip sakė susitikimą inicijavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys, šį rudenį nemažai Plungės rajono ūkininkų susidūrė su galimai neskaidriu jų teisėtai naudojamos (nuomojamos) valstybinės žemės pardavimu kitiems asmenims. Susirinkę ūkininkai tikėjosi išgirsti atsakymus ir paaiškinimus šiuo klausimu iš Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo Stepono Januškos. Susirinkusiuosius domino, kaip vykdomas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas. Kitas specialistui užduotas klausimas – kodėl nėra nė vieno vietinio ūkininko prašymo pirkti valstybinę žemę Gintališkės (Platelių sen.) kadastrinėje vietovėje. Ir galiausiai visiems buvo įdomu sužinoti, kokį plotą žemės užsimojęs nupirkti iš kito rajono atvykęs Vygandas Kumpys.
Žemės reformai nepasiruošta tinkamai
Pasak S. Januškos, Plungės r. laisvos valstybinės žemės likę beveik 4 000 ha, iš jų 2 100 ha – saugomose teritorijose, kur žemės pardavimas turi tam tikrus apribojimus. Tad, anot specialisto, Plungės r. realiai laisvos žemės yra apie 1 000 ha. Rietavo savivaldybėje laisvos žemės yra 1 400 ha, 150 ha – saugomose teritorijose. Rietavo savivaldybėje be apribojimų parduodamos žemės – 1 200 ha.
Anot S. Januškos, vykdant valstybinės žemės pardavimą, nuolat kyla visokiausių diskusijų, neaiškumų, todėl nuo 2011 m. prašymų pirkti laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimas nutrauktas. Tačiau, kaip pabrėžė S. Januška, nuo šių metų rugsėjo mėn. leista ūkininkams pirkti žemę, esančią prie žemės ūkio paskirties pastatų. Be to, kaip sakė NŽT specialistas, pagal visus iki 2011 metų pateiktus prašymus jau parengti projektai ir iki šių metų pabaigos bus pateikti atsakymai. Suprantama, kad dalis prašymų nebus patenkinti. O likusi laisva žemė, anot S. Januškos, nuo naujų metų bus parduodama bendra tvarka.
Svečias neslėpė, kad yra asmenų, kurie teikia nepagrįstus prašymus žemei įsigyti.
Anot specialisto, V. Kumpys susiprojektavo pirkti 300 ha (maksimalų leistiną kiekį) laisvos žemės. Didžioji dalis – Rietavo savivaldybėje, kita – Gintališkės, Platelių, Šateikių kadastrinėse vietovėse. Pasak S. Januškos, ūkininkai, kaip ir anksčiau, žemę gali nuomotis trumpalaike arba ilgalaike nuomos sutartimi. Suprantama, kiekviena iš jų turi savo pliusų ir minusų. Anot S. Januškos, V. Kumpys ruošiasi pirkti anksčiau vietinių ūkininkų nuomotą žemę.
Kilus šurmuliui ir iš salės atskriejus klausimui, kodėl žemė parduodama nežinia kam, S. Januška teisinosi: „Tie jauni žmonės žino savo teises, jie nevaikšto po vieną, eina su advokatais“. Kaip sakė NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas, nuo naujų metų bus įvesti saugikliai. Anot jo, parduodant žemę, pirmiausiai ją reikės pasiūlyti nuomininkui, bendrasavininkiui, sklypo kaimynams. „Žemės ūkio reformai nebuvo tinkamai pasiruošta“, – reziumavo S. Januška.
Vieniems galima,
kitiems – ne?
Vėliau ūkininkai NŽT specialistui uždavė ne itin malonius klausimus, susijusius su įtarimų keliančiu NŽT tarnybos specialistų darbu. Antanas Vosylius iš Kulių sakė kurį laiką nuomojęsis 3,6 ha žemės saugomoje teritorijoje. Kai išreiškė norą ją nusipirkti, esą išgirdęs atsakymą, kad negalima. Negalima, tai negalima, bet… Po kurio laiko ūkininkas sakė sužinojęs, jog tą sklypą perka V. Kumpys. „Kažko nesuprantu, kodėl man negalima, o Kumpiui galima?“ – klausė A. Vosylius.
S. Januška bandė paaiškinti, jog V. Kumpys, kaip jaunasis ūkininkas, turi pirmumo teisę pirkti norimą sklypą.
Viskas būtų lyg ir suprantama, bet yra vienas niuansas. Kaip sakė M. Kaktys, jei ūkininkas yra deklaravęs norimą pirkti valstybinę žemę ir ją naudoja daugiau kaip vienerius metus, jis pagal Žemės reformos įstatymu nustatytą eiliškumą turi būti įrašytas pirmiau negu kiti ūkininkai (tarp jų – ir jaunieji), pageidaujantys įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės.
Keisti specialistės patarimai
Dar keistesni dalykai dėjosi Gintališkės kadastrinėje vietovėje. Ūkininkai vienas per kitą pasakojo, kad ne vieną kartą kreipėsi į NŽT vyresniąją specialistę Rimą Reimarienę, klausdami, kada gali pateikti prašymus žemei įsigyti. Anot kalbėjusiųjų, atsakymas būdavęs, kad dar nereikia, ne laikas arba kad viskas sustabdyta… Kitiems ūkininkams specialistė esą patardavusi rašyti nuomos sutartis, nuramindavusi, jog niekas žemės neatims.
Kaip sakė Šateikių Rūdaičių kaime ūkininkaujantis Justinas Valančius, kiekvienais metais jis pasirašydavo žemės nuomos sutartis ir visada klausdavęs, kada bus galima rašyti prašymą žemei įsigyti. „Ir 2010 metais klausiau, ir 2011-aisiais, visada sakė: rašyk nuomai, niekas neatims, tau pirmenybė. O kai parašiau prašymą ilgalaikei nuomai, gavau atsakymą, jog išsinuomoti negaliu, nes V. Kumpys 2010 metais parašė prašymą tą sklypą nusipirkti“, – pasakojo J. Valančius. Anot ūkininko, iš jo bus paimta apie 6 ha žemės, kurią jis dešimt metų nuomojosi ir dirbo. „Nemanau, kad tas Kumpys pats dirbs žemę, jis ne pirmasis taip supirkinėjantis. Manau, kad, atsiradus galimybei, tą žemę parduos užsieniečiams, o iki tol už nemažą sumą nuomos ūkininkams“, – svarstė ūkininkas.
Kaip sakė M. Kaktys, Plungės r. savivaldybėje tokiu būdu buvo galimai nuskriausti bene dešimt ūkininkų. Ir J. Valančius, ir M. Kaktys sakė žinantys faktų, kad parašyti prašymai žemei įsigyti stebuklingai dingę.
Raštas su įtarimais – į Vilnių
Susitikimui baigiantis, M. Kaktys tikino, jog, remiantis šio susirinkimo protokolu, bus surašyta išvada. Įžvelgiama, kad NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus specialistai galimai sąmoningai nepriėmė ūkininkų prašymų laisvai valstybinei žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Tokia išvada peršasi ne atsitiktinai – abejonių kelia tai, kad neatsirado nė vieno ūkininko, norinčio įsigyti žemės Gintališkės kadastrinėje vietovėje. Išskyrus minėtąjį V. Kumpį. Oficialų raštą planuojama išsiųsti NŽT direktoriui Vitui Lopiniui, Žemės ūkio rūmų pirmininkui Andriejui Stančikui, žemės ūkio ministrui Virgilijui Juknai bei Seimo nariui Jurgiui Razmai.
Priekaištai išsakyti, tačiau, kaip sakė J. Valančius, nežinia, ar iš to bus naudos. Juk, kaip sakė S. Januška, viskas vyksta pagal įstatymą. Tačiau, ar teisingai, abejotina. „Aš dėl 6 ha išgyvensiu, bet ką daryti tiems žmonėms, iš kurių tokiu būdu atėmė 40 ha?“, – klausė ūkininkas J. Valančius.
Deja, į šį klausimą vargu ar kas atsakys. Tiesa, kaip sakė M. Kaktys, į susitikimą buvo kviečiama ir R. Reimarienė, bet… S. Januška žadėjo į visus klausimus atsakyti už ją.
Gaila, bet į klausimą, kodėl specialistė nepriėmė prašymų, skyriaus vedėjas atsakyti negalėjo. O kai nėra tikslių atsakymų, pradeda veikti vaizduotė.
