Kretingos medžiotojų ir žvejų draugijos klube „Briedis“ medžioja plungiškis, UAB „Vensva“ direktorius Svajūnas Sungaila. Prieš pat Naujuosius metus, gruodžio 14-ąją, to klubo medžioklės plotuose jis sumedžiojo vilką.
S. Sungaila dar medžioja ir Plungės medžiotojų bei žvejų draugijos klube „Tauras“.
Nedaug medžiotojų gali pasigirti patiesę pilkį, bent jau mūsų draugijoje – tik keletas. S. Sungaila medžiotoju tapo 1995 metais. Pradžioje su šautuvu vaikščiojo tik kretingiškių medžiotojų klube, o vėliau dar pateko į plungiškių medžiotojų kolektyvą „Tauras“.
Anot S. Sungailos, „Briedžio“ klubo medžioklės plotuose įdomūs miškai. Vien pavadinimai ką sako – Arklių ganykla, Rūtų daržas, Baltasis kalnas. Ir kitų tenykščių miškų, esančių masyve, pavadinimai neįprasti.
Vilkas krito Baltajame kalne. Kiekvienas medžiotojas žino, jog dabar vilką galima paguldyti, jeigu neviršytas Aplinkos ministerijos nustatytas jų sumedžiojimo skaičius. Šį sezoną šis skaičius dar buvo papildytas.
Baltojo kalno miškas yra masyvo pakraštyje. Tame miške daugiausiai gyvena stirnos ir elniai, tad niekas nesitikėjo, jog ten dienai apsistos pilkis. Įdomus sutapimas, kuris dar kartą patvirtina taisyklę, jog skaičius 13 – nelaimingas. Vilkas pirmiausia pasirodė medžiotojui, kurio numeris buvo 13. Tas šovė, bet vilkas nekrito. Baisiausiais šuoliais jis nėrė į šoną, o ten – 14 numeris S. Sungaila. Po jo šūvio vilkas krito vietoje.
„Man labai pavyko. Nesitikėjau jokio žvėries sulaukti, nes mano numeris buvo prie pat paliktų mašinų. Vilkas iššoko kaimynui prieš pat nosį – tereikėjo pataikyti. Po mano šūvio matau, kad krito – guli, bet kojos dreba ir dar prieiti negaliu, nes nesibaigė varymas. Vilkas svėrė 42 kg. Taksidermistas padarys jo iškamšą“, – apie savo sėkmę pasakoja S. Sungaila.
Pabendravęs su juo, supratau, jog tai neeilinis medžiotojas. Apie medžioklę su juo galima kalbėti visą dieną, naktį ir kitą dieną vis dar bus apie ką pašnekėti. Jis turi net septynis medžioklinius šunis. Vien apie jų sugebėjimus galima ilgiausiai klausytis. Anot jo, jei medžioklėje neturi savo šunų, tai ji tampa neįdomi.
Šalia firmos įrengtuose aptvaruose gyvena šernai ir danieliai. Netrukus dar bus įrengtas aptvaras Dovydo elniams. Žvėris laiko ne dėl pelno, o dėl įdomumo.
S. Sungaila yra vienas iš Plungės medžiotojų ir žvejų draugijos rėmėjų. Susižavėjo šaudymu į taikinius. Taip pat jis – Lietuvos kombinuoto medžioklinio šaudymo federacijos narys. Įsirengė profesionalią šaudyklą, jau turi licenciją ją naudoti ir netrukus rengs įvairiausias varžybas.
„Mes – aš, Sigitas Reinikis, Algirdas Viršila, Jurijus Kiriuščenko – susibūrėme į Žemaitijos komandą ir dalyvaujame įvairiausiose varžybose. Mus jau pripažįsta ir didžiųjų šalies miestų šaudymo meistrai. Visada pretenduojame tapti nugalėtojais ir jau iškovojome ne vieną taurę, daug kartų užėmėme prizines vietas. Supratau, kad šauliui amžius neturi jokios įtakos. Svarbiausia – treniruotis, būti geros varžybinės nuotaikos ir tada pasieksi aukštų rezultatų. Medžioklė man tapo gyvenimo būdu. Treniruojuosi daug, o medžioju kiekvieną savaitgalį“, – atsisveikindamas patikino S. Sungaila.
