Įpusėjo liepa. Žemaitijoje nuo seno sakoma, kad po Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų laikas jau rudeniop pasuka. Liepos mėnesį dar prisiminsime ir keletą iškilių šventųjų. 23-ąją Bažnyčia mini Šv. Brigitą, vieną iš Europos globėjų. 25-ąją prisimename Šv. Jokūbą, apaštalą, kaip Petras ir Jonas priklausiusį grupelei artimų Jėzaus bičiulių. 26-ąją minimi Šv. Joakimas ir Ona, Švč. Mergelės Marijos tėvai. Dievo Motinos tėvai yra tarsi grandis, jungianti Senąją Sandorą su Naująja. Iš jų gimė toji, kuri turėjo pagimdyti vienatinį Dievo Sūnų.
Rugpjūčio 6-ąją švenčiame Kristaus Atsimainymą. Epizodu, kai Jėzus, ant aukšto kalno užsivedęs Petrą, Jokūbą ir Joną, sužimba kaip saulė, o Jo drabužiai tampa balti kaip šviesa, gauname dvi žinias. Pirmiausia patvirtinama, kad Jėzus tikrai yra mylimas Dievo Sūnus. Kartu skelbiamas ir žmogaus sudievėjimas. Dievas parodo, kokia garbė laukia mūsų, Jo vaikų. Viešpaties žodžiai tampa gyva viltimi.
Rugpjūčio 15-ąją Švenčiame Švč. Mergelės Marijos Ėmimą į dangų (Žolinę). Marijos Ėmimas į dangų plaukia iš jos dieviškosios motinystės: Dievas neleido jai „kape sunykti, nes ji stebuklingai pagimdė Žmogumi tapusį Jo Sūnų – gyvybės Kūrėją“, kaip 1950 m. apibrėžė popiežius Pijus XII.
Liepos 20 d. XVI eilinis sekmadienis
Mt 13, 24-31: „Teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo Karalystėje“.
Liepos 27 d. XVII eilinis sekmadienis
Mt 13, 44-46: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu“.
Rugpjūčio 3 d. XVIII eilinis sekmadienis
Mt 14, 13-21: „Liepęs miniai susėsti ant žolės, jis paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, o tie dalijo žmonėms“.
Rugpjūčio 10 d. XIX eilinis sekmadienis
Mt 14, 22-33: „Tie, kurie buvo valtyje, pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu Dievo Sūnus“.
