Metams baigiantis renkamas Plungės rajono geriausių sportininkų dešimtukas, puikių rezultatų pasiekusios komandos. 2022-ųjų geriausiu sportininku tapo ilgų nuotolių bėgikas Andrius Preibys. Jaunas vyras jau yra pelnęs ne vieną laimėjimą Lietuvoje ir Europoje. Visai neseniai Plungės orientavimosi sporto klubo „Versmė“ atstovas atskleidė Andriaus svajonę – apibėgti aplink Monblano kalną. Tad susipažinkime su geriausiu rajono sportininku.
– Papasakokite trumpai apie save. Kur gimėte, augote, mokėtės? Kuo užsiimate šiuo metu?
– Gimiau ir augau Plungėje, baigiau tuometinę Senamiesčio vidurinę mokyklą. Įstojau į Vilniaus universitetą. Matematikos ir informatikos fakultete studijavau informacines technologijas. Šiuo metu gyvenu Klaipėdoje, dirbu programuotoju.
– Kada prasidėjo Jūsų kaip sportininko kelias, kas tai paskatino?
– Nuo vaikystės buvau aktyvus, išbandžiau keletą sporto šakų – pradedant šachmatais ir baigiant futbolu, bet jos „neužkabino“. Maždaug 6–7 klasėje kiemo draugas pasiūlė užsiimti orientavimosi sportu. Pabandžiau, patiko… Įtraukė treneriai Gintaras ir Jolita Domarkai. Nebuvau talentingas orientacininkas, bet treniruotės, buvimas miške, draugai ir treneriai patiko ir labai padėjo paauglystėje.
– Kodėl pasirinkote labai ilgų nuotolių bėgimą?
– Išvažiavęs studijuoti į Vilnių orientavimosi sportą apleidau. Tuo metu su bendrabučio draugais žaidžiau futbolą Sekmadienio futbolo lygoje, bėgiojau mėgėjiškai. 2010 metais nusprendžiau nubėgti maratoną (42 km 195 m). Tuo metu maratonai dar nebuvo tokie populiarūs. Įveikiau per 3 valandas 24 minutes. Galvojau, kad užsidėjau pliusą ir daugiau nebėgsiu, nes buvo tikrai sunku. Bet po keleto metų – 2014-aisiais – bėgau dar kartą. Vis dar dalyvaudavau ir orientavimosi varžybose, bet tik mėgėjiškai.
2017 metais draugas pasiūlė dalyvauti „Trail“ varžybose Anykščiuose, kur netikėtai atbėgau trečias. Pradėjau domėtis, kas yra „Trail“ bėgimas. Tai ekstremali sporto šaka, kurios metu bėgama gamtiniu reljefu. Tai lyg krosas, tik būdingi ilgi atstumai. 2018 metais išbandžiau jėgas „Kernavė-Vilnius trail“ varžybose – apie 82 km. Tų pačių metų vasarą pirmą kartą įveikiau 100 km plentu Vingio parke Lietuvos čempionate. Atbėgau trečias. Nuo tada supratau, kad atradau savo sritį – ilgų nuotolių bėgimus.
– Kokie svarbiausi Jūsų laimėjimai sporto srityje?
– 2020 ir 2022 metais tapau Lietuvos 100 km čempionatų nugalėtoju, pernai 24 valandų bėgimo komandinėje įskaitoje laimėjau Europos vicečempiono titulą.
– Buvote išrinktas geriausiu 2022 metų Plungės rajono sportininku. Kaip pats vertinate šį įvertinimą?
– Keletą metų buvau visai netoli aukščiausio įvertinimo: buvau ir antras, ir ketvirtas dešimtuke. Žinoma, smagu tapti geriausiam, tačiau bent jau šiuo metu to nesureikšminu. Visada norisi dar geriau.
– G. Domarkas atskleidė Jūsų svajonę apibėgti aplink Monblano kalną. Kada ji atsirado ir kodėl būtent Monblanas?
– Kaip minėjau, „Trail“ bėgimu pradėjau domėtis nuo 2017-ųjų. Tada sužinojau, kad prestižiškiausios „Trail“ varžybos yra UTMB, t. y. pasaulio bekelės ultramaratonų taurės trasa, nusidriekusi per Alpes trijose valstybėse – Prancūzijoje, Italijoje ir Šveicarijoje. Trasa vingiuoja apie 170 km aplink Monblano kalną. Kylant ir leidžiantis apie 10 kilometrų. Skaičiai įspūdingi, vaizdai taip pat įspūdingi. Man jau teko dalyvauti šiek tiek trumpesnėse varžybose prie Monblano. Vien tik įveikti trasą man būtų didžiulis iššūkis ir laimėjimas.
– Ar seniai ruošiatės įgyvendinti šią svajonę? Kada galime tikėtis išgirsti puikių naujienų?
– Šiuo metu svajonę teko atidėti į šalį, nes COVID-19 pandemija pakeitė planus. 2020 ir 2021 metais daug varžybų užsienyje nevyko, o sportuoti vis tiek norėjosi… Todėl susikoncentravau į ilgų nuotolių bėgimą plentu. Noriu išbandyti save tiek „Trail“, tiek plento varžybose, bet suderinti abejas yra sudėtinga. Tikiuosi grįžti prie „Trail“ bėgimo per keletą metų. Kartu ir prie savo svajonės.
– Jei pavyks įgyvendinti šią svajonę, kokios kitos?
– Kaip minėjau, šiuo metu bėgu ilgas distancijas plentu. Lietuvoje turime geriausią ilgų nuotolių bėgiką ir daugybės pasaulio rekordų savininką Aleksandrą Sorokiną. Norisi lygiuotis į jį ir kiek įmanoma priartėti prie jo rezultatų.
– Pabaigoje Jūsų palinkėjimas mūsų skaitytojams, jaunimui, galbūt nedrįstančiam žengti link savo svajonės…
– Reikia įdėti labai daug darbo ir išlieti prakaito. Būna sunkių dienų, traumų, dienų, kai pradedi abejoti savimi ir savo galimybėmis, bet… Įveikęs visus sunkumus, po finišo, džiaugiesi, kad nepasidavei. Ne visada svarbu rezultatas. Svarbiau pats procesas. Sunkios akimirkos užgrūdina.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės tolesnėje sportinėje veikloje.
