Apie Jasaičius ar apie prezidentus?

Savaitės viduryje, įlindusi į vieną naujienų portalą, užmečiau akį į skaitomiausius straipsnius. Ir spėkit, ką išvydau? Ogi besiriejančius Jasaičius – keturios iš penkių populiariausių publikacijų buvo būtent apie šios garsios poros konfliktą. Žiūrėjau į antraštes ir pati savęs klausiau: kas čia per iškrypimo forma toks didelis noras viešai skalbti savo marškinius, išverčiant visas kišenes ir parodant pajuodusią apykaklę? Kodėl apie tai reikia tiek rašyti – visais kampais, aspektais ir rakursais? Suprantama, čia galioja taisyklė: yra paklausa – yra pasiūla. Jei yra skaitančių, atsiranda ir rašančių, rodančių, pasakojančių. Išties apmaudu, kad visuomenei įdomu (ar netgi smagu) knaisiotis po Jasaičių santykius, kad tai tampa pagrindine dienos (ar net savaitės, mėnesio!) tema. Negi nebėra nieko įdomesnio akiai, sielai, smegenims?

Nežinau, kaip jums, bet man įdomesnė, pavyzdžiui, 2019-aisiais įvyksiančių Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų tema. Tiesa, ji „smuktelėjusi“ žemiau už šeiminę Jasaičių nesantaiką, bet vis dėlto verta dėmesio. Ar ne?
Šiuo metu tarp galimų kandidatų į šalies vadovus minima nemažai pavardžių: SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, premjero Sauliaus Skvernelio, Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio, europarlamentarų Vilijos Blinkevičiūtės ir Valentino Mazuronio, Seimo narių Naglio Puteikio, Žygimanto Pavilionio ir Ingridos Šimonytės, buvusio Europos Sąjungos ambasadoriaus Maskvoje Vygaudo Ušacko ir kelių kitų. Politikos apžvalgininkai ir viešųjų ryšių specialistai tikina, kad būtent šiuos žmones ir matysime rinkimų tiesiojoje, naujų esą nebeturėtų atsirasti. Ar taip ir bus, vienas Dievas težino… Kol kas apie dalyvavimą rinkimų kovoje yra pasiskelbę tik keli, tarp jų – N. Puteikis ir V. Mazuronis.
Rinkimų rezultatus prognozuoti sudėtinga, juolab kad jie vyks tik po metų ir kelių mėnesių. Tačiau, jei balsuotume dabar, laimėtų G. Nausėda – remiantis įvairių apklausų rezultatais, šis pretendentas „šuoliuoja“ priekyje, užnugaryje palikdamas S. Skvernelį, o dar toliau – V. Matijošaitį. Ar tokia jų rikiuotė išsilaikys? Tikrai neaišku, juolab kad V. Matijošaitis dievagojasi į prezidentus nekandidatuosiąs – esą mylįs Kauną ir, kol yra jo meras, jokių žygdarbių nesiimsiąs.
O ką daryti tiems, kurie V. Matijošaitį jau mato Prezidento kėdėje? Už ką jiems balsuoti? Mes sakytume: už ką norit, už tą ir balsuokit – juk laisvė ir demokratija. O štai Kauno meras saviesiems rekomenduotų – už S. Skvernelį. Ar kauniečiai paklausys savojo vado, matysim. Beje, jei jo raginimas šimtu procentų būtų išgirstas, S. Skvernelis pralenktų G. Nausėdą ir taptų pirmas eilėje prie Prezidento titulo.
Viskas, apie ką čia dabar kalbame, – tik ateityje, tik po metų. Na, o šiandien? Šiandien – pirmoji diena po pusiaužiemio. Ir taip gera suvokus, kad žiemos beliko mažiau, nei kad praėjo…