Birželio 3 ir 4 dienomis Plungės Žemaičių dailės muziejuje, Žemaičių Kalvarijos miestelyje ir Šarnelės kaime vyko jauniausiam lietuvių literatūros klasikui Vytautui Mačerniui (1921–1944) atminti skirti renginiai. Taip paminėta žymiojo poeto gimimo 95 metų sukaktis. V. Mačernis buvo gimęs 1921-ųjų birželio 5-ąją.
Mūsų krašto kūrėjo sukakties renginiai prasidėjo praėjusį penktadienį Žemaičių dailės muziejuje. Čia vyko šventinis minėjimas „O aš einu vėl žemės ilgesy…“, kurį vienu gražiausių V. Mačernio eilėraščių „Aš pažinau karalių tavyje“ pradėjo Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto vaidybos studijų 2-ojo kurso studentas Jonas Gramalas.
Renginio metu veikė klasiko atminimui skirta fotografijų paroda. Savo kūriniais susirinkusiuosius džiugino Laimos Jundulienės vadovaujamas Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos instrumentinis ansamblis (Akvilė Varpiotaitė – akordeonas, Greta Tilvikaitė – fleita, Austėja Alminaitė – fortepijonas, Ignas Baltuonė – smuikas) ir Alionos Alminienės vadovaujamas fortepijoninis duetas (A. Alminaitė ir Agnė Sidabraitė). Poetinę kompoziciją „O aš einu vėl žemės ilgesy…“ buvo paruošęs Žemaičių Kalvarijos kultūros centro jaunimo teatras, kurio vadovė – Rima Jokubauskienė.
Daug dėmesio skirta V. Mačernio biografijai ir įdomiausiems jos faktams apžvelgti. Šią užduotį sėkmingai atliko Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokytojas Bronius Kleinauskas, apie poetą papasakojęs tokių istorijų, kurias mažai kam tekę girdėti.
Kaip minėjo B. Kleinauskas, likimas V. Mačerniui skyrė tik 23-ejus metus, taigi kūrėjas gyveno neilgai, bet jo palikimas – neįkainojamas. Mokytojo žiniomis, poetas parašė 213 eilėraščių, kone visus juos – gimtojoje Šarnelėje. Paskutinysis buvo dedikuotas Rainių kankiniams ir perskaitytas juos laidojant. B. Kleinausko teigimu, ir šis, ir kiti V. Mačernio rašyti filosofinio ir religinio turinio eilėraščiai atsako į klausimą, kodėl jam, 23-ejų metų vaikinui, baigiantis Antrajam pasauliniam karui reikėjo trauktis iš Lietuvos. Pirma – dėl to, kad buvo ūkininkų sūnus, antra – dėl pažiūrų, kurios nebūtų buvusios priimtinos sovietų valdžiai. O tas sumanymas trauktis jam brangiai kainavo – gyvybę.
B. Kleinauskas renginio dalyviams papasakojo apie pirmąją V. Mačernio meilę Danguolę, apie Bronę Vildžiūnaitę, su kuria susituokti turėjo 1944-ųjų lapkričio 13-ąją (bet nesusituokė, nes spalio 7-ąją žuvo), ir apie bendramokslę Lionę. „Kartą grupei Amerikos lietuvių, kurie pažinojo poetą, pasakojau, kad Vytautas nuomojosi kambarį pas tokią Tallat-Kelpšienę. Moteris atkreipusi dėmesį, kad jaunuolis buvęs mėgstamas merginų ir kad šios labai prie jo puldavusios. Tarp gerbėjų buvusi tokia Lionė, kuri ateidavusi anksti ryte, kad tik galėtų kartu su Vytautu į mokyklą keliauti. Kai baigiau pasakoti, viena iš turisčių moterų man ir sako: „Aš ir esu ta Lionė…“ – prisiminė mokytojas.
Istorikas sakė, kad studijų metais V. Mačernis draugavo su Juozu Miltiniu, Vaclovu Blėdžiu, Donatu Banioniu, kurie gana dažnai atvykdavo pasisvečiuoti į Šarnelę. „Kartą jie buvo nutarę padirbėti Mačernių ūkyje, bet… Juozas Miltinis netrukus konstatavo, kad inteligento rankos tokiems darbams nesukurtos“, – juokavo B. Kleinauskas. Pasak jo, jauni vyrai Šarnelėje sprendė ir svarbiausią savo gyvenimo klausimą – ką daryti: eiti į mišką partizanauti ar trauktis į Vakarus. Šį klausimą bičiuliai gvildeno 1944-ųjų vasaros pradžioje. Nutarė trauktis. Ir dėl datos iš anksto apsisprendė – spalio 7-ąją. Taigi šiuo sprendimu V. Mačernis, nė pats to nenujausdamas, pasirinko savo mirties dieną…
Priminsime, kad V. Mačernis žuvo visai atsitiktinai, netoliese sprogus artilerijos sviediniui. Jo skeveldra poetui pataikė į galvą. Nelaimė įvyko šalia Žemaičių Kalvarijos, prie Šv. Veronikos koplyčios, kai V. Mačernis ir D. Banionis brikele jau važiavo iš Šarnelės. Taigi poetas liko ir atgulė amžino poilsio ten, kur gyveno ir kur kūrė…
Kitą dieną, šeštadienį, klasikui atminti skirti renginiai persikėlė į jo gimtinę – Žemaičių Kalvariją ir Šarnelę. Tądien pristatyta atnaujinta Vytauto Mačernio muziejaus ekspozicija, pagal V. Mačernio prozą sukurtą monospektaklį „Švytis“ parodė Šilutės kamerinis dramos teatras. Vakarop aplankytas poeto kapas Šarnelėje, ten vėl skaitytos jo eilės, prisimintas gyvenimas. Renginį vainikavo vakaras su režisieriumi, aktoriumi, bardu Kostu Smoriginu.
