Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau?
Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones ir lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Griežtų reikalavimų nebėra, tačiau pandemija tęsiasi
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2020 metų kovo 11 dieną paskelbė pandemiją. Pirmas užsikrėtimas COVID-19 infekcija Lietuvoje buvo užregistruotas 2020-ųjų vasario 28-ąją, 2020-ųjų kovo 15-ąją Lietuvoje paskelbtas karantinas, 2020-ųjų gruodžio 27-ąją Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinos nuo COVID-19 ligos. Per COVID-19 pandemiją išmokome „gyventi su virusu“. Nepaisant to, koronavirusas niekur nedingo. PSO nėra paskelbusi pandemijos pabaigos, todėl, R. Liausėdienės tvirtinimu, rizika užsikrėsti koronavirusu vis dar išlieka dėl šiuo metu vyraujančių viruso atmainų.
Specialistė pokalbį pradeda nuo priminimo: „Šių metų gegužės 1 dieną ekstremalioji situacija dėl koronaviruso pandemijos infekcijos plitimo grėsmės buvo atšaukta. Tai reiškia, kad iš bet kurios pasaulio šalies į Lietuvą atvykstantiems keliautojams netaikomi jokie su koronavirusu susiję reikalavimai.“
„Prieš išvykstant privaloma pasidomėti COVID-19 situacija ir reikalavimais, kurie yra būtent toje šalyje, į kurią susiruošėte keliauti. Šią informaciją galima rasti Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje
(https://keliauk.urm.lt/). Keliaujantiesiems į Europos Sąjungos (ES) šalis yra sukurta speciali platforma „Re-Open EU“, kur 24 kalbomis pateikiama ir nuolat atnaujinama informacija apie keliones, sveikatos apsaugos priemones pandemijos metu ES ir Šengeno šalyse. Platforma padeda pasinaudoti laisvo judėjimo teise ir išlikti saugiems ir sveikiems“, – teigia NVSC specialistė.
Svarbus pasirengimas
Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę nuvykti į bet kurią pasaulio šalį. Kartu tai yra rizika užsikrėsti egzotinėmis ligomis. NVSC duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo užregistruoti 58 įvežtiniai maliarijos atvejai, 31 strongiloidozės, 31 dengės karštligės, 3 odos leišmaniozės ir 1 vidurių šiltinės atvejis. Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja ragina pasidomėti, kokių užkrečiamųjų ligų rizika yra galutiniame kelionės taške, bei susipažinti su šių ligų pasireiškimo požymiais ir prevencijos priemonėmis, o geriausia – apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą. Tai daryti, anot specialistės, reikėtų likus 4–6 savaitėms iki išvykimo.
R. Liausėdienė pasakoja: „Nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų keliautojus gali apsaugoti vakcinos ar atitinkamų vaistų vartojimas. Dėl šios priežasties svarbu laiku pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins bendrą asmens organizmo būklę ir pagal išvykos tipą, trukmę, tikslą, atsižvelgdamas į užkrečiamųjų ligų riziką, pateiks konkrečių rekomendacijų ir suteiks kitos vertingos informacijos apie užkrečiamųjų ligų prevenciją.“
Kasmet atnaujinamą PSO rekomenduojamų ir privalomų skiepų bei profilaktikos priemonių sąrašą galima rasti NSVC interneto svetainėje (https://nvsc.lrv.lt/skiepai-keliautojams).
Vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju
„Dažniausiai keliautojams rekomenduojami skiepai yra nuo hepatito, vidurių šiltinės, choleros, geltonojo drugio ir meningokokinės infekcijos. Vykstantiesiems į Pietų Amerikos ir Afrikos valstybes, kuriose rizikuojama užsikrėsti geltonuoju drugiu, paprastai patariama pasiskiepyti nuo šios ligos. Keliaujantiesiems į vietą, kurioje nebus sąlygų palaikyti higienos normų, vertėtų pasiskiepyti nuo hepatito A bei vidurių šiltinės. Jeigu asmuo žino, kad užsienyje jam teks kontaktuoti su gyvūnais, tuomet rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo pasiutligės“, – kalba specialistė.
Taip pat priduria: „Specialistų patarimai dėl vakcinų yra grįsti atsižvelgiant į šalį, į kurią keliaujama, kelionės trukmę, tikslą, gyvenimo toje vietoje sąlygas ir keliaujančio žmogaus sveikatos būklę bei ankstesnį profilaktinį skiepijimą.“
Laikas, per kurį susiformuoja imunitetas, priklauso nuo to, nuo kokios užkrečiamosios ligos skiepijama, kiek dozių reikalinga ir ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau.
R. Liausėdienė sako, kad „nėra bendro skiepijimosi plano, todėl kiekvienam asmeniškai rekomenduojama gydytojo konsultacija, kurios metu išsiaiškinama, kokios vakcinos asmeniui reikalingos“.
Specialistė akcentuoja, kad tarptautinis skiepijimo ir profilaktikos priemonių pažymėjimas, įrodantis gautas vakcinas, įsigalioja tik praėjus 10 dienų po skiepijimosi. Skiepų pasą, išduodamą sveikatos priežiūros įstaigose, privaloma turėti tiems, kurie keliauja į kokios nors infekcijos endeminę teritoriją. Tad tiems, kurie ruošiasi keliauti, būtina į tai atsižvelgti, kitaip į šalį jie gali būti neįleidžiami.
Ką vertėtų prisiminti kelionėje?
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja R. Liausėdienė pasakoja, kad pagrindinės savisaugos priemonės lankantis užsienio šalyje yra tokios kaip ir koronaviruso pandemijos laikotarpiu: „Keliaudami išlikite budrūs, kuo dažniau plaukite rankas, turėkite drėgnų servetėlių, rankų dezinfekavimo priemonių, venkite sąlyčio su sergančiais asmenimis ir sergančiais gyvūnais, laikykitės atstumo tarp žmonių, jeigu reikalaujama – dėvėkite medicinines kaukes arba respiratorius.“
„Valgykite tik gerai termiškai apdorotą maistą, kur užtikrinama higiena. Venkite sužeidimų, susižeidę nuvalykite ir nuplaukite žaizdą dezinfekuojančiu tirpalu, užklijuokite orui laidžiu tvarsčiu, o įkandus gyvūnui nedelsdami pasiskiepykite nuo pasiutligės. Pasitikrinkite, ar turite galiojantį skiepą nuo stabligės, nes bet koks sužeidimas kelionės metu gali būti šios ligos priežastis. Jei esate pasiskiepiję nuo stabligės daugiau nei prieš dešimt metų, būtina kartoti skiepą“, – apie tai, kaip apsisaugoti užsienyje, dėsto specialistė.
R. Liausėdienė džiaugiasi, jog, NVSC duomenimis, atsižvelgiant į registruojamas įvežtines egzotines infekcijas Lietuvoje, į konsultuojamų asmenų skaičių dėl skiepų prieš kelionę, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos gyventojai kiekvienais metais, prieš vykdami į svečias šalis, vis labiau domisi profilaktikos priemonėmis.
Užs. Nr. I-370
