Jau aptapšnotame valstybės biudžete netikėtai ėmė ir atsivėrė juodoji skylė. Ir ne bet kokia, o bene milijardo litų dydžio. Mintys sukasi apie „Snoro“ bankrotą. Tautai nuolat buvo kalama į galvą: būkit ramūs kaip belgai – indėliai bankuose iki 100 tūkst. eurų apdrausti valstybės. Tačiau ne taip blynus kepa, kaip šikinė nori – norint ištesėti pažadą, valdžiai tenka gerokai pasivartyti. O juk „Snoras“ – tik penktas pagal dydį šalies bankas!
Keliskart pabūrę prie apvalaus stalo, valdžios vyrai, matyt, prisiminę laukinius Amerikos vakarus, nusprendė dar kartą tautai mesti lasą – kas nors vis tiek paklius. Prazvimbė idėja vėl kelti iki 23 (o gal net 24) procentų pridėtinės vertės mokestį (PVM). Ko gero, nuo tokių užmačių pakraupome visi, o tie, kurie svyravo ties emigracijos riba, ėmė krautis lagaminus. Ekonomikos specialistai tuoj primetė, kad viskas brangtų apie 10 procentų. Gal tai buvo tik antis, o gal vis dėlto valdančiosios koalicijos liberalų sparnas atlaikė spaudimą, bet šią savaitę jau pasigirdo kitokių pinigų sugraibymo projektų.
Pagaliau apsičiupinėta, jog egzistuoja ne tik pajamos, bet ir išlaidos išsipūtusiam pilvūzui – valdžios aparatui – išlaikyti. Į viešumą prašoko pasiūlymas apkarpyti šias išlaidas 4 procentais. Seniai laukiau tokių žodžių. (Žinoma, kažkas už tokią mirtiną nuodėmę degs valdininkų pragare.) Ar virs žodis kūnu, parodys laikas. Tiesa, ir vėl negerumai: nugirdę Švietimo ir mokslo ministerijos planus apkarpyti išlaidas net daugiau, sukruto streikais grasinti pedagogai.
Į lėšų gaudymo tinklą pakliuvo ir bene silpniausia visuomenės dalis – pensininkai. Išgyvenusieji jau džiaugėsi valdžios pažadais nuo naujųjų grąžinti krizės metu apkarpytas pensijas. Drakoniškai brangstant šildymui, jos būtų labai pravertusios senoliams. Deja, pasklido kalbos, kad vietoj visos nusavintos dalies bežadama grąžinti tik… 50 procentų. Tačiau tokioms užmačioms kelią it kirviu užkirto prezidentė D. Grybauskaitė.
Velniažin, kas dedasi, nes vieną dieną kėsinamasi į privačius pensijų kaupimo fondus, kitądien – į vaikų išlaikymo fondo lėšas.
Vėl į paviršių keliama giliai nugrimzdusi progresinių mokesčių idėja ir vadinamasis prabangos mokestis. Mat vis dar neapmokestintas nekilnojamasis milijonierių turtas. Apie tai pliurpiama jau seniai. Ką tik buvo aiškinama, kad realiems žingsniams juos įvesti… tiesiog nebėra laiko! Kur nepritrūks, jei Seime nardo visas tuntas turtuolių. Na, o jei plačiosios masės bando užaštrinti nekilnojamojo turto klausimą, tuoj metamas ir šuns būdos apmokestinimo koziris.
Ir kodėl valstybės įsipareigojimai turi būti dengiami gyventojų lėšomis? Išeina, kad visi kiti indėliai taip pat apdrausti oro pilių vertais vertybiniais popieriais, kurių niekas nenori pirkti?
Kas vis dėlto paklius į kilpą, išaiškės artimiausiu metu.