Paskutinę vasaros dieną kelio, vingiuojančio nuo Plungės pro Kulius ir Vėžaičius, kelkraščiu, o vėliau ir judrios automagistralės pakraščiu, link Klaipėdos bėgo jaunuolis, iškėlęs sau iššūkį įveikti atstumą nuo gimtojo miesto Plungės iki uostamiesčio.
Nubėgti daugiau nei penkiasdešimties kilometrų atstumą – nelengva užduotis. Ji dar ekstremalesnė, jeigu lauke vos ne trisdešimties laipsnių karštis. Būtent tokią tvankią dieną išmėginti sportinę ištvermę susiruošė plungiškis Justas Mackevičius. Prisipažino prieš bėgimą orų prognoze nepasidomėjęs, o rugpjūčio 31-ąją pasirinkęs kaip galimybę įprasminti nueinančią vasarą.
Maratono maršrutą planavo pats – startavo iš autobusų stotelės, esančios šalia Plungės ligoninės, o finišavo Klaipėdos autobusų stotyje. Iki Vėžaičių, kur sustojo atsigerti ir truputį pailsėti, bėgo gana vienodu, smagiu tempu. Skausmas ir noras apsisukti atėjo vėliau, kai jau buvo įveikta apie 40 kilometrų. „Su nuovargiu pradeda plūsti mintys: ką aš čia darau, kam to reikia, užteks! Vos tik sustodavau kur po tiltu, kad nors kelioms minutėms pasislėpčiau nuo saulės, tos mintys vis stiprėjo. Paskutiniai kilometrai buvo patys sunkiausi. Bet nebeturėjau kur dėtis – reikėjo pasiekti finišą, kad važiuotas galėčiau grįžti atgalios. Į stotį atbėgau pačiu laiku, vos spėjau į autobusą“, – dalijasi emocijomis, apėmusiomis per ištvermės išbandymą, dvidešimt vienerių jaunuolis.
J. Mackevičius nėra užkietėjęs bėgikas. Pirmuosius 10 kilometrų įveikė prieš metus, kai jo sesuo Agnė laimėjo bilietus į Vilniuje vykusį bėgimą. Finišą pasiekė be sunkumų, kas motyvavo save išbandyti dar ilgesnėje trasoje. Tuo išbandymu tapo Saulėtekio maratonas. Ir čia sekėsi gana puikiai – savo amžiaus grupėje Justas atbėgo ketvirtas, o iš visų dalyvių – 36-asis. Senelis, sužinojęs, kokias greitas kojas ir didelę sportinę ištvermę turi anūkas, stebėjosi: „Tai tu galėtum ir iš Plungės į Klaipėdą bėgte nubėgti!“
Neilgai trukus Justo senelis išėjo amžinybėn, bet jo ištartų žodžių vaikinas nepamiršo. „Po Saulėtekio maratono pradėjau dažniau bėgioti. O seneliui mirus supratau, kad norėčiau jo garbei iš Plungės į Klaipėdą nubėgti. Prieš kurį laiką padariau bandomąją treniruotę – iš Plungės į Rietavą. Draugai važiavo su mašina, man pro langą vandens buteliukus mėtė, buvo gana linksmas ir lengvas bėgimas. Į Klaipėdą išsiruošiau vienas – ne visi draugai pritarė mano planui. Tėvams nieko nesakiau, jie iki šiol nežino, kur aš buvau dingęs tądien. Manau, kad straipsnis laikraštyje jiems bus didžiulė staigmena“, – juokėsi plungiškis.
Vienus iššūkius mums siunčia gyvenimas, kitus sau išsikeliame patys. J. Mackevičiui jėgų ir ištvermės išbandymo idėją „pasufleravo“ jo senelis. Lieka tik džiaugtis, kad jauni žmonės taip atkakliai siekia užsibrėžtų tikslų. Kartu su Justu pasidžiaugėme jo įveiktu asmeniniu iššūkiu ir palinkėjome jam, Vilniuje studijuojančiam trečiakursiui, kad taip pat atkakliai siektų ir Socialinių mokslų kolegijos marketingo ir reklamos specialybės diplomo.
