Praėjusį šeštadienį Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis pakvietė jau į atsisveikinimo koncertą. Tiesa, atsisveikinimo ne visam, o iki kito, septynioliktojo, karto. Na, o šešioliktasis festivalis užbaigtas puikiu kūriniu – melodramine opera „Paryžiaus katedra“, kurią į Plungę atvežė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: gausus būrys solistų, choras, baletas, simfoninis orkestras ir dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Kaip sakė festivalio koncertų vedėjas muzikologas Viktoras Gerulaitis, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Plungei visada pasiūlo kokios nors operos ar operetės sceninį pastatymą. Ir tai būna viena iš festivalio puošmenų. Rodyta „Traviata“, „Sevilijos kirpėjas“, „Smuikininkas ant stogo“, šįkart – latvių kompozitoriaus Zigmaro Liepinio „Paryžiaus katedra“.
V. Gerulaitis pirmiausia pristatė kompozitorių. Z. Liepinis – vienas žymiausių Latvijos muzikos kūrėjų. Gimęs Liepojoje, ten jis pradėjo ir savo muzikinę karjerą – grojo grupėje, kūrė dainas, kurios buvo puikiai vertinamos. 9-ojo dešimtmečio pradžioje kompozitorių patraukė teatras. 1984–1985 metais jis parašė pirmąją roko operą, 1997-aisiais – „Paryžiaus katedrą“ pagal Viktoro Hugo romaną.
„Hugo „Paryžiaus katedra“ domino ne vieną kompozitorių, bet visi jie savo kūrinius vadino „Esmeralda“, o Liepinis drąsiai – „Paryžiaus katedra“. Opera turėjo didžiulį pasisekimą, visi spektakliai – anšlaginiai. Kompozitorius už šį kūrinį apdovanotas žymiausiais Latvijos muzikos ordinais, prizais, premijomis. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras minėtąjį veikalą pastatė 2010 metais ir iki šiol jis „nenulipa“ nuo scenos“, – pasakojo muzikologas.
Anot V. Gerulaičio, V. Hugo romane svarbiausias veikėjas yra pati Paryžiaus katedra, o operoje – Esmeralda ir keturi su ja susiję vyrai: Kvazimodas, kunigas Florio, kapitonas Febas ir poetas Greguaras. „Tai jaudinantis pasakojimas apie gėrį ir blogį, grožį ir bjaurastį. Deja, viskas baigiasi tragiškai“, – pristatė festivalio koncertų vedėjas.
Esmeraldos vaidmenį šioje operoje sukūrė solistė Rita Petrauskaitė, Kvazimodo – Edmundas Kučinskas, Florio – Artūras Kozlovskis, Febo – Mindaugas Rojus, Greguaro – Kęstutis Nevulis.
Po koncerto Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus padėkojo festivalio meno vadovui, Nacionalinės premijos laureatui, Plungės garbės piliečiui prof. Juozui Domarkui, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentui, Plungės garbės piliečiui Stasiui Domarkui, festivalio koordinatoriams – Plungiškių draugijos viceprezidentei, Plungės garbės pilietei Genovaitei Žiobakienei ir Žemaičių dailės muziejaus direktoriui Alvidui Bakanauskui bei visam muziejaus kolektyvui. „Atsisveikiname iki septynioliktojo festivalio, ir gali būti, kad jis vyks jau kiek kitu amplua – siekiame, kad čia būtų įsteigtas Lietuvos nacionalinės filharmonijos filialas, o tai mūsų festivalį pakeltų į dar aukštesnį lygį“, – sakė L. Skierus. Prie padėkos prisidėjo ir G. Žiobakienė, ačiū tardama V. Gerulaičiui, Klaipėdos muzikinio teatro direktorei Laimai Vilimienei ir visam kolektyvui.
Festivalį vainikavo kūrinys, kuriuo jis ir pradėtas – Mykolo Kleopo Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“.
